Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija nuo 2007-ųjų vis kitame regione rengia seminarus-apskritojo stalo diskusijas specialistams, kurie savo darbe susiduria su turinčiais psichikos sutrikimų. Per šį laikotarpį apvažiuota daugiau nei pusė savivaldybių. Spalio pabaigoje seminaras organizuotas Šiaulių rajono savivaldybėje. Jame dalyvavo 25 rajono specialistai.
Lietuvoje dėl psichikos sutrikimų negalia nustatyta maždaug 28 tūkstančiams žmonių. Tačiau, specialistų teigimu, problema kur kas didesnė: toli gražu ne visi psichikos problemų turintys žmonės drįsta ieškoti pagalbos, ne visur ją įmanoma gauti. Ypač sudėtinga regionuose, kur trūksta tiek psichikos sveikatos specialistų, tiek žmonėms teikiamų paslaugų.
Pasak bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, regionuose dirbantiems specialistams trūksta žinių apie psichikos sutrikimus, galimybes padėti jų turintiems žmonėms. „Psichikos ligomis sergančių žmonių gyvenimas tęsiasi ir išėjus iš ligoninių, kur jiems suteikiama skubi pagalba. Turime neblogus stacionarus, kur, be medikamentinio gydymo, taikomos ir įvairios terapijos. Tačiau Ligonių kasos apmoka už trisdešimt gydymosi dienų, paskui žmogus grįžta namo, į tą pačią aplinką, kur dažnai gyvena vienas. Taip užsisuka užburtas ratas – vėl liūdesys, vienatvė, vėl ligos atkrytis. Todėl būtina, kad iš ligoninės išėję žmonės sulauktų reikiamos pagalbos“, – kalba V. Nikžentaitis. Labai svarbu, kad užimtumo paslaugas psichikos negalią turintys žmonės gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos – nuvykti iki rajono centro daugeliui pernelyg sudėtinga ir brangu.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija teikia pagalbą trims tūkstančiams psichikos negalią turinčių žmonių visoje Lietuvoje. VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba greta psichikos sveikatos centrų kuria užimtumo kambarius. Vis dėlto ne visur jiems įkurti skiriamos tinkamos patalpos.
Šiaulių rajono Kuršėnų miestelyje neįgalieji priversti rinktis nejaukiose, šaltose, ankštose patalpose. „Nuoširdžiai džiaugiausi dėl kuršėniškių, kai užimtumo kambarys veikė Psichikos sveikatos centre. Deja, dabar tos patalpos atiduotos kitiems tikslams, o psichikos negalią turintys žmonės priversti glaustis mažame kambarėlyje bendruomenės centre. Kaip žinia, turintys psichikos negalią yra jautresni, labiau pažeidžiami, todėl jiems tinkama aplinka ypač svarbi“. Nepaisant itin prastų sąlygų, kuršėniškiai – labai aktyvūs, jie noriai dalyvauja įvairiuose Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos rengiamuose meno pleneruose, atokvėpio stovyklose. Susirinkę draugėn, šie žmonės nuveikia daug gerų darbų. Kuršėnų užimtumo kambario projektų vadovė Vilma Gerybienė sako, kad paslaugų poreikis yra labai didelis: „Mūsų žmonės aktyvūs, jie noriai lankosi užimtumo kambaryje, trokšta naujovių, patys kuria ir kitus skatina kurti. Gaila, kad mūsų visų norus stabdo patalpų ir lėšų trūkumas. Jei ne mūsiškių noras rinktis ir būti kartu, mums, specialistams, rankos jau, ko gero, būtų seniai nusvirusios.“ Kuršėniškių teigimu, rinktis draugėn juos skatina užsimezgusi draugystė, gražus tarpusavio bendravimas. V. Gerybienė sako, kad Kuršėnuose jau keturioliktus metus veikiantis užimtumo kambarys – vienintelė vieta rajone, kur psichikos negalią turintys žmonės gali ateiti, pabūti kartu. „Stengiamės sugalvoti naujų, įdomių veiklų. Sąrašuose 20 žmonių, tačiau priimame visus, kuriems reikia pagalbos“. Pasak jos, pirmą kartą atėję būna susikaustę, neaktyvūs, nepasitiki savimi, juos sunku prakalbinti, tačiau pamažu žmonės atsiskleidžia, parodo savo talentus. „Dauguma žmonių užimtumo kambaryje lankosi daugiau nei dešimtį metų. Bendravimas, širdžiai miela veikla jiems reikalingi it oras. Tai supranta ir poliklinikos direktorė Vilma Plaušinaitienė, ji stengiasi ieškoti mums geresnių patalpų. Tikimės, kad tai padaryti pavyks, ir visi galėsime rinktis jaukesnėje ir erdvesnėje vietoje“, – sako V. Gerybienė.
