Specialistai – iš daugelio pasaulio šalių
Vilniaus universitete vyko pirmoji tarptautinė visuomenės psichikos sveikatos konferencija „Nuo pagrindų – iki inovacijų“, joje psichikos sveikata aptarta bei vertinta įvairiais aspektais. Renginyje dalyvavo ne tik medikai, bet ir politikai, edukologai, architektai ir urbanistai, kitų profesijų atstovai. Iš viso – 200 specialistų iš šešiolikos pasaulio šalių.
Viena iš konferencijos iniciatorių – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė Marija Jakubauskienė. 2014-aisiais mokslininkė išrinkta Europos visuomenės sveikatos asociacijos (angl. EUPHA) Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos viceprezidente. „Ši asociacija svarbi tuo, kad vienija ne tik visuomenės sveikatos specialistus, gydytojus praktikus, bet ir politikus, sociologus, architektus bei kitų profesijų atstovus, kuriems svarbi visuomenės sveikata“, – aiškina M. Jakubauskienė.
Pasak jos, Lietuva pirmajai tarptautinei konferencijai surengti pasirinkta neatsitiktinai. „Mūsų šalies visuomenės psichikos sveikatos rodikliai jau daug metų kelia susirūpinimą. Daugelyje sričių pasižymime prasčiausiais rodikliais ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europoje. Lietuva vis dar tebėra pirmaujančiųjų gretose pagal savižudybių skaičių, suvartojamo alkoholio kiekį. Mūsų šalyje vis dar daug patyčių, smurto. Daug žmonių dėl psichikos ligų tampa neįgaliais. Labai svarbu pripažinti: turime rimtų problemų. Tik tada galėsime imtis jas spręsti ir pradėti sveikti“, – sako docentė.
Įgyvendinant Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio sukūrimo projektą pernai atliktas tyrimas parodė, kad ypač prasta yra Lietuvos jaunimo psichikos sveikata. Net 40 proc. 15–29 metų jaunų žmonių yra būdingas savižudiškas elgesys. Tai reiškia, kad kas trečias jaunuolis per dvylika mėnesių galvojo apie savižudybę, kūrė planus arba bandė žudytis. „Tyrimas taip pat parodė, kad daugiausia įtakos jaunų žmonių savižudiškai elgsenai atsirasti turi patirtas fizinis, psichologinis bei seksualinis smurtas, kuris mūsų šalyje ypač paplitęs.
Remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimais, savižudiškas elgesys yra susijęs su patyčiomis. Jeigu jaunas žmogus yra buvęs patyčių auka, jo savižudybės rizika didėja iki keturių kartų, o jeigu jis buvo agresorius, tuomet savižudybės rizika išauga dvigubai. Lietuvoje kas trečias mokyklinio amžiaus vaikas vienaip ar kitaip yra susidūręs su patyčiomis“, – atkreipia dėmesį M. Jakubauskienė.
Pasak jos, ne visada smurtas tampa psichikos ligų priežastimi, tačiau tokia trauminė patirtis lydi žmones visą gyvenimą. „Tai neabejotinai lemia didelį nerimo sutrikimų, depresijų ir kitų vėlesniame gyvenimo etape išsivystančių psichikos problemų paplitimą“, – teigia docentė.
Reikia pastebėti, kad psichikos ir priklausomybės ligų našta visuomenėje yra labai didelė. Globalios ligų naštos tyrimas parodė, kad psichikos susirgimų negalios našta pasaulyje siekia 23 proc. ir yra didžiausia Rytų Europoje. Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimų našta yra didžiausia būtent jaunų žmonių grupėje.
Lemia įvairūs veiksniai
Specialistų teigimu, labai svarbu suvokti, kad psichikos sveikatą lemia daugybė mus supančių socialinių veiksnių, tad vien tik medikamentiniu gydymu grįstą požiūrį į psichikos sveikatą turi papildyti psichologinių, socialinių bei aplinkos veiksnių įtakos supratimas. Būtent todėl konferencijoje kalbėta ne apie psichiatriją, vaistus ar ligų gydymą, bet apie visuomenės psichikos sveikatos stiprinimą bei visų lygių prevenciją. „Turime suprasti, kad psichikos sveikata – tai ne ligoninės, medikai ar tabletės. Visuomenės psichikos sveikatą lemia socialinės, ekonominės sąlygos. Dera pabrėžti, kad geresnės psichikos sveikatos formavimas – vienas iš didžiausių iššūkių mūsų šalyje“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Specialistai iš įvairių šalių ne tik dalijosi savo patirtimi, bet ir svarstė psichikos sutrikimų prevencijos strategijas bei planus, kalbėjo apie geresnį psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą. Svarbiausia konferencijos tema tarsi raudonas siūlas driekėsi per visus prelegentų pranešimus: būtina, kad kuo daugiau žmonių suprastų problemos aktualumą. Psichikos sveikata turėtų rūpėti ne tik medikams, bet ir mokytojams, policininkams, politikams bei kitų sričių specialistams.
Konferencijos dalyviai kalbėjo, kad prastėjanti visuomenės psichikos sveikata yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl ir jos gerinimo būdų būtina ieškoti visiems kartu. „Žymiausi psichikos sveikatos srities mokslininkai ir praktikai Vilniuje dalijosi naujausiomis mokslo žiniomis, savo šalių patirtimi. Kiekvieno išsakytos mintys buvo vertingos, į visas iniciatyvas atsižvelgsime formuodami psichikos sveikatos projektus Lietuvoje“, – teigia M. Jakubauskienė.
Problema nagrinėta įvairiais aspektais
Konferencijoje psichikos sveikata nagrinėta ir netradiciniais aspektais. Visus ypač sudomino vilniečio architekto ir urbanisto Tomo S. Butkaus pranešimas, kuriame apie psichikos sveikatą kalbėta urbanistikos kontekste. Pasak T. S. Butkaus, suardyta nūdienos miestų struktūra yra nepalanki psichikos sveikatai. Gyvendami netinkamoje aplinkoje, žmonės suserga, todėl reikėtų miestus planuoti darniau.
Konferencijos dalyviai įdėmiai išklausė ir Teisingumo ministerijos teisininko Donato Murausko pranešimą apie psichikos problemų turinčių žmonių teisių gynimo problemas. D. Murauskas dalyvauja svarstant bylas Europos žmogaus teisių teisme, jis šioje srityje turi daug praktinės patirties, tad ja ir pasidalijo su konferencijos dalyviais. Profesorius Gunnaras Tellnesas iš Oslo universiteto kalbėjo apie tinkamo vaikų auklėjimo bei ugdymo svarbą gerai žmonių psichikos sveikatai. Jo pranešime „Auklėjimas ir prigimtis“ nuskambėjo nuostata, kad aplinka, socialiniai veiksniai ugdant ir auklėjant vaikus yra svarbesni nei genetika. G. Tellnesas pademonstravo mokslininkų komandos sukurtą filmuką, kuriame rodomas pelių elgesys. Tie gyvūnai, kurie buvo glostomi, suaugę elgėsi kur kas geriau nei tie, kurie panašaus dėmesio nesulaukė.
JAV Bostono universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanas profesorius Sandro Galea teigė, kad labai svarbu suprasti, jog siekiant geresnės psichikos sveikatos visuomenėje, svarbu atsižvelgti į kontekstą, o ne tik individualius rizikos veiksnius, kadangi psichikos sveikata priklauso nuo kompleksinės daugelio socialinių veiksnių įtakos.
Svarbi visuomenės pagalba
Specialistų teigimu, psichikos sveikatai svarbu viskas, kas vyksta kiekvieno iš mūsų gyvenime nuo pat gimimo (ir iki jo) iki senatvės. „Psichikos ligos nėra tos, nuo kurių mirštama. Tačiau jos gali tapti sunkia našta ilgiems gyvenimo metams. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maždaug 50-čiai proc. suaugusių žmonių, sergančių psichikos ligomis, jos prasidėjo paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Tam, kad žmonės sirgtų rečiau, kad ligos nesibaigtų negalia, būtina skirti daugiau dėmesio psichikos sveikatai – ją stiprinti, kurti prevenciją ir teikti prieinamą pagalbą“, – teigia M. Jakubauskienė.
Pasak docentės, visuomenės psichikos sveikatos srityje tiek pasaulio, tiek Lietuvos specialistų dar laukia daugybė iššūkių. „Norėčiau pasidžiaugti, kad nemaža dalis konferencijos dalyvių buvo jauni žmonės. Tai – nauja specialistų karta, kuriems rūpi dabartinės psichikos sveikatos problemos, kurie pasiryžę ieškoti išeičių, spręsti problemas. Reikia tikėtis, kad jaunimo veržlumas, pasiryžimas veikti prisidės prie mūsų visuomenės psichikos sveikatos gerinimo.“
M. Jakubauskienė sako, jog konferencija svarbi ne tik dėl to, kad specialistai čia galėjo pasisemti patirties. Labai reikšmingi ir čia užsimezgę profesiniai bendradarbiavimo ryšiai.
Docentė taip pat pasidžiaugė ir didesniu politikų dėmesiu visuomenės psichikos sveikatai. Tačiau problemų, iššūkių šioje srityje dar tebėra daugybė. „Visų pirma visi turime atsakyti į klausimą – ką iki šiol darėme ne taip, ką turėtume daryti kitaip arba geriau, kad visuomenės psichikos sveikata keistųsi. Šis renginys tapo svarbiu stimulu kritiškai įvertinti savo šalies silpnąsias vietas ir ieškoti sprendimų“, – sako docentė