Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvoje galioja naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jam įsigaliojus, žmonės už kompensuojamuosius vaistus moka trečdaliu pigiau. Tačiau, atrodo, realybė kiek kitokia. Kai kurie žmonės, atėję į vaistinę, susiduria su nemalonia situacija. Jiems reikalingi vaistai net neįtraukti į kompensuojamųjų sąrašus. Ne kiekvienas ryžtasi įsigyti vaistininko jam siūlomą pakaitalą, tegul ir su ta pačia veikliąja medžiaga, tad tenka gerokai patuštinti kišenes.
Kainos nemaloniai nustebino
Palangiškės Valentinos dukrai nustatyta autoimuninė liga. Negalią turinčiai merginai skirti vaistai „Imuran“, juos ji turi vartoti nuolat. Anksčiau mergina gėrė kitus vaistus, šie jos organizmui netiko. Liepos mėnesį atėjusi į vaistinę su įprastu receptu, Valentina apstulbo. Už pakuotę „Imuran“, kuri anksčiau kainavo 8 eurus, jai teko pakloti beveik 33 eurus. „Žinoma, vaistininkė pasiūlė man pigesnių generinių vaistų. Tačiau kaip galėčiau rizikuoti savo vaiko sveikata ir pirkti juos nepasitarusi su gydytoja? Ar man, mamai, spręsti tokius dalykus? Maža, koks gali būti šalutinis kitų vaistų poveikis. Ta pati veiklioji medžiaga – dar ne viskas“, – piktinasi mama. Be to, iš vaistininkės ji išgirdo, kad šiuo metu išparduodami vaistų „Imuran“ likučiai. Ateityje jie gali kainuoti gerokai brangiau.
Naująja tvarka nepatenkinti ir kitomis sunkiomis ligomis sergančių vaikų tėvai. Vilnietė Asta skundžiasi, kad jos dukrai vaistus nuo epilepsijos pritaikyti užtruko ne vienerius metus. Dabar tie, kurie tiko geriausiai, nebekompensuojami. „Sužinojusi apie tai, paprašiau išrašyti vaistų pusmečiui. Tačiau kas bus paskui? Ar mums, neįgalius vaikus auginantiems tėvams, reikia papildomų problemų, didesnių išlaidų?“ – retoriškai klausia Asta.
Tiesa, vilniečiui Mariui labiau pasisekė. Jo vartojami vaistai, skirti kraujospūdžiui mažinti, atpigo. Anksčiau už juos mokėjo 3,63 euro, dabar ta pati pakuotė kainavo 2,92 euro. „Tačiau pirmąsyk vaistus pirkau viename vaistinių tinkle, dabar – kitame. Galbūt ir tai turėjo įtakos priemokos dydžiui“, – sako Marius.
Rinktis pigiausią?
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, rengdama naujają kompensavimo tvarką, Sveikatos apsaugos ministerija siekė rūpintis pacientais. „Nuolat ieškoma būdų, kaip mažinti vaistų kainas, kad pacientams jie kainuotų pigiau, kad žmonės, įsigydami kompensuojamųjų medikamentų, už juos primokėtų kuo mažiau. Nauja tvarka, kuri įsigaliojo patvirtinta Vyriausybės nutarimu, yra gera, nes leido didžiosios daugumos kompensuojamų vaistų kainas sumažinti trečdaliu. Pagal ją parengtas ir naujasis kainynas, kuriame atsispindi gamintojų deklaruotos nuolaidos.
Šiuo metu kainyne iš viso yra įrašyta 1991 vaisto prekės pavadinimas, iš jų net 59 proc. galima įsigyti su mažesne priemoka nei anksčiau. Pigiausiai kainuoja tie medikamentai, kurių grupėje yra trys ar daugiau gamintojų. Ministerijos teigimu, net 678 vaistai atpigo trečdaliu. „Lietuvos ir užsienio ekspertai rekomenduoja visuomet rinktis pigiausią vaistą, nes gydo ne pakuotė ar tabletės spalva, o veiklioji medžiaga. Visiems vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga yra keliami tie patys reikalavimai, tad tiek generiniai, tiek originalūs vaistai yra vienodos kokybės“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau pacientų nuomonė – šiek tiek kitokia. Pasak asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, dažnas žmogus po organų transplantacijos turi vartoti 8 ar 9 rūšių vaistus kasdien. „Kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti ir po kelių mėnesių. Jei nuolat vartojamus vaistus pakeisime generiniais, kas galės pasakyti, kuris iš jų sukėlė vienokį ar kitokį šalutinį poveikį?“ – retoriškai klausia A. Degutytė.
Pasak jos, kai kuriuos vaistus pritaikyti konkrečiam žmogui užtrunka. „Nėra šablono, kuris tiktų visiems žmonėms. Mes dirbame, mokame mokesčius. Norime žinoti, kad susirgę gausime tai, kas geriausia. Generinis vaistas galbūt ir pigesnis, tačiau jam gaminti naudojama veiklioji medžiaga – dar ne viskas. Kas žino, kokį šalutinį poveikį gali sukelti kiti jo komponentai? Jei žmogus norės ir toliau gydytis įprastu vaistu, jam gali tekti mokėti gerokai daugiau“, – teigia „Gyvasties“ prezidentė.
Kol kas – tik ledkalnio viršūnė
Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Lina Skersytė sako, kad vienareikšmiškai teigti, jog reikalingiausi vaistai atpigo ar pabrango, kol kas dar negalima. Dalies vaistų kaina sumažėjo. Tačiau iš valstybės kompensuojamųjų sąrašo išbraukta daugiau nei pusantro šimto vaistų. Juos vartojantys pacientai atsidūrė keblioje situacijoje. „Visada pasiūlome žmogui pigiausią preparatą. Žinoma, sulaukiame atvejų, kai pacientas kategoriškai atsisako pirkti pigiausią vaistą, bet tai jau lemia žmogaus įsitikinimai, gydytojo rekomendacija“, – teigia L. Skersytė.
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, daugiausia įtampos dėl naujosios vaistų kompensavimo tvarkos kyla vaistininkams. Sužinoję apie naujoves, klientai jiems dažnai išlieja emocijas. Jei jų vartojamas vaistas pabrango, žmonėms nesvarbu, kad kitiems pacientams atpigo. „Nuo liepos 3-iosios nebekompensuojama 319 vaistų. Laiko nuo naujosios tvarkos įsigaliojimo dar praėjo mažai, daug žmonių vaistų turi nusipirkę iš anksčiau. Tačiau kai kurie atėjo į vaistines pasitikrinti – atpigo jų vartojami vaistai ar pabrango. Vėliau tarsis su gydytojais, kokį preparatą rinktis“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė. Pasak jos, kai kurie iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukti medikamentai nuo liepos 3-iosios pabrango 100 ar net 200 proc.
Remiantis Lietuvos vaistinių asociacijos šiais metais atliktos apklausos rezultatais, 20 proc. žmonių vartoja vieną ar kitą vaistą daugiau nei dešimt metų ir nėra linkę jo keisti. Pacientai baiminasi, kad naujas vaistas jiems labiau pakenks negu padės. „Dauguma žmonių gali vartoti ir pakaitalą, bet ne visi. Gali būti, kad dėl papildomų medžiagų vieni ar kiti vaistai turės konkrečiam žmogui šalutinį poveikį. Būna, kad įsigijusieji vaistą, atneša jį atgal sakydami: „Tai ne ta pati pakuotė, ne tas pats vaistas.“ Kiti, sužinoję, kad jų ilgą laiką vartoti vaistai nebekompensuojami, nusprendžia vaisto visai nepirkti, taigi ir nesigydyti. Tai – labai blogai, nes jei pacientams paskirtas gydymas, jie vaistus privalo vartoti reguliariai“, – pabrėžia K. Nemaniūtė-Gagė.
Sveikata – brangiausias turtas
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad naujajame kainyne liko visos iki šiol buvusios veikliosios medžiagos, nė viena iš jų neišbraukta. Naujovių ministerija neplanuoja atšaukti. „Tai reikštų viena – valstybės pralaimėjimą farmacijos sektoriui, kuris galėtų ir toliau kelti kainas. Kaip neseniai sakė vienas iš aukščiausių valstybės vadovų, šis sektorius yra gana godus“, – sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė. Pasak jos, SAM farmacijos sektoriuje planuoja dar daugiau naujovių, kurios leistų mažinti ne tik kompensuojamųjų, bet ir nekompensuojamų, ne tik generinių, bet ir patentinių vaistų kainas. „Apie planuojamus pokyčius informuosime artimiausiu metu“, – žada ministro patarėja.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, konkurencija, atsiradusi įsigaliojus naujajai vaistų kompensavimo tvarkai, leis žmonėms sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus. Dar apie 9 mln. eurų turėtų būti sutaupyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. L. Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad sutaupytos lėšos bus skiriamos kompensuoti naujiems inovatyviems vaistams, kurie laukia savo eilės rezerviniame sąraše, kol bus įtraukti į kompensavimo sistemą. Tai vaistai sunkioms, sudėtingoms, pavyzdžiui, onkologinėms ligoms gydyti.
Vaistininkų atstovai perspėja: taip taupant, vaistinėse gali apskritai nelikti kai kuriems žmonėms būtinų vaistų. „Daugelis Vakarų šalių gamintojų jau dabar tvirtina, kad negalės pasiūlyti tokios vaisto kainos, kokią siūlo trečiųjų šalių gamintojai. Atsiranda grėsmė, kad, valstybei nekompensuojant vaistų, gyventojams jie taps pernelyg brangūs, neįperkami, todėl vaistų gamintojai pasitrauks iš Lietuvos rinkos. Gali susiklostyti tokia situacija, kad vieno ar kito vaisto vaistinėse tiesiog neliks. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse jau taip buvo nutikę, todėl jų atstovai perspėja mus nekartoti tokių klaidų. Grąžinti vieną ar kitą vaistą atgal į rinką – ilgas ir sudėtingas procesas“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Lietuvos vaistininkų asociacijos valdybos pirmininkė baiminasi, kad ateityje situacija dar labiau blogės. „Jau pasirodė teisės aktų aiškinamųjų raštų, kuriuose planuojama įpareigoti vaistines parduoti 50 proc. pigiausių vaistų. Vaistininkai turės spręsti, kuriems žmonėms parduoti pigesnių, kuriems leisti įsigyti brangesnių. Pagal ką? Pagal amžių, pagal išvaizdą? Būtų absurdiška.
Tikiuosi, kad tai – tik svarstymai, iki tokios situacijos nebus prieita. Antraip iš pacientų bus atimta galimybė pasirinkti kuo gydytis, o vaistininkai vėl bus pirmieji, kurie turės atlaikyti žmonių nepasitenkinimą. Jie net neturės argumentų, kodėl negali išduoti pacientui jo pageidaujamo vaisto. Valstybės biudžetui nėra jokio skirtumo, kokį vaistą perka pacientas, nes kompensuojama yra tokia pati vaisto kainos dalis, o skirtumą, jei vaistas brangesnis, sumoka pacientas“, – piktinasi K. Nemaniūtė-Gagė.
Tiek vaistininkai, tiek pacientai mano, kad žmogui turi būti palikta teisė rinktis. „Aš savo šeimai pirkau ir pirksiu tik žinomus vaistus. Didžioji dalis sergančiųjų, manau, elgsis taip pat, vartos tuos pačius vaistus, prie kurių yra įpratę. Kiekvienas privalo turėti teisę pasirinkti tai, kas jam geriausia. Nes sveikata – brangiausias mūsų turtas“, – pabrėžia A. Degutytė.