Mūsų planetą pastaruoju metu krečia vis naujos problemos. Tai – emigracija, terorizmas, karo grėsmė. Skurdžiau gyvenančiose šalyse prisideda dar ir socialinė atskirtis, pajamų nelygybė, gyvenimą kartina įtampa bei nusivylimas. Visa tai turi įtakos žmonių psichikos sveikatai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ypač sparčiai daugėja nuotaikos sutrikimų. Ne veltui PSO šių metų svarbiausia sveikatos tema paskelbė depresiją.
Depresija – problema, kurios negalima nepaisyti
PSO duomenimis, net ketvirtadalis žmonių bent kartą gyvenime išgyvena lengvesnę ar gilesnę depresiją. Be to, depresija ir nerimas susiję su 50 proc. lėtinių ligų. Nemaža dalis ja sergančiųjų nesikreipia į medikus ir nesigydo. „Daugelyje šalių atlikto tyrimo rezultatai rodo: depresija dažnai neatpažįstama, negydoma. Tiek sergantieji, tiek aplinkiniai nevertina jos kaip ligos. Tai ir yra didžiausia sergančiųjų problema“, – teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.
Depresija – ne tik prastėjanti visuomenės sveikata, bet ir didžiulės tiesioginės bei netiesioginės išlaidos, kurios Europos Sąjungoje skaičiuojamos 170 mlrd. eurų per metus. Nuo šios ligos kenčia maždaug 5 proc. pasaulio gyventojų. Tai – apie 350 mln. žmonių visuose žemynuose.
Požymiai, kurių negalima ignoruoti
Depresija yra ne tiesiog žmogų apėmusi prasta nuotaika, tai – sunki liga. „Žmogus netenka emocijų, praranda gyvenimo džiaugsmą, jį užplūsta liūdesys, kuris tęsiasi ilgą laiką. Anksčiau buvę malonūs užsiėmimai nebedomina, žmogus užsidaro savyje. Tai – pirminiai ligos simptomai“, – aiškina O. Davidonienė.
Depresija prasideda pamažu, žmogaus būsena prastėja laipsniškai. Gydymas kai kuriais atvejais trunka pusmetį ar ilgiau. Ypač sudėtingais atvejais žmogus tampa neįgalus visam gyvenimui.
O. Davidonienė sako, kad požymius galima supainioti ir su kitų ligų simptomais. „Daugelis linkę manyti, kad sergantieji depresija nuolat verkia. Tačiau būsena sunkesnė, kai žmogus nebegali pravirkti, gniaužia emocijas savyje. Dera suvokti, kad ir sielvartas dėl artimojo netekties nėra depresija. Tiesa, per ilgesnį laiką jis gali peraugti į psichikos sutrikimą“, – aiškina psichiatrė.
Šios ligos palydovai – nuolatinis nuovargis, jėgų stygius kasdienei įprastai veiklai. Artimiesiems gali pasirodyti, kad žmogus tiesiog tingi, simuliuoja. Tačiau sergantysis neapsimetinėja, ypač jei niekada nepasižymėjo tingumu. Jis tikrai neturi jėgų. Susirgęs depresija, žmogus nebemato jokios perspektyvos, gyvenimas jam atrodo beprasmis, viskas aplink – niūru ir pilka.
Lydi kiti sutrikimai
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės, šią ligą gali lydėti ir įvairūs kūno skausmai. Jie juntami krūtinės ląstoje, širdies, skrandžio plote. Be to, asmuo vienu metu gali sirgti depresija ir skųstis širdies veiklos sutrikimais. „Sergant širdies ligomis didesnė rizika susirgti depresija. Tai ypač būdinga infarktą išgyvenusiems žmonėms. Juos dažnai apima baimė dėl sveikatos, nerimas, kuris gali peraugti į depresiją. Tuomet tenka gydytis išsyk dvi ligas“, – sako specialistė.
O. Davidonienės teigimu, depresija tris kartus didina tikimybę patirti migreninius skausmus, o migrena savo ruožtu penkis kartus didina galimybę susirgti depresija: „Žmogus bijo naujos skausmo bangos, nuolat būna įsitempęs. Ilgai trunkanti tokia būsena gali sukelti depresiją.“
Šio psichikos sutrikimo požymis gali būti ir apetito mažėjimas ar padidėjimas, krentantis ar augantis kūno svoris, pastebimas kartu su energijos trūkumu. Liga gali prasidėti ir su valgymo sutrikimais – bulimija ar anoreksija. Dar vienas depresijos požymis – sutrikęs nakties miegas. „Tai – vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų. Žmogus neužmiega, nors guli užmerktomis akimis, jo smegenys „neišsijungia“, jis nepailsi. Kartais iš vakaro užmiega, tačiau naktį pabunda ir nebegali miegoti. Jei tokie sutrikimai kamuoja ilgesnį laiką, būtina kreiptis į medikus“, – perspėja O. Davidonienė. Neišsimiegoję žmonės būna nekantresni, nerimastingesni, dirglesni. Beje, depresija sergantys vyrai dažniau nei moterys būna irzlūs, dirglūs, nekantrūs, nerimastingi.
Susirgus depresija, prarandamas ir seksualinis potraukis. Jį mažina ir kai kurie antidepresantai. „Būtina ištirti, ar seksualinė funkcija sutrikusi dėl depresijos, ar tai šalutinis vaistų poveikis. Gaila, bet kartais to neišsiaiškinę gydytojai, norėdami pašalinti ligos požymius, dar padidina skiriamų vaistų dozę. Tai tik pablogina situaciją“, – apgailestauja medikė.
Bet kokia liga gali arba pasunkinti depresiją, arba į ją komplikuotis. Labai panašūs ir kai kurių somatinių ligų požymiai. Pavyzdžiui, esant skydliaukės disfunkcijai, gali atsirasti nemažai depresijai būdingų pojūčių. Perimenopauzė ir menopauzė, susijusi su hormonų koncentracijos pokyčiais, taip pat gali pabloginti nuotaiką ir tapti sutrikimų priežastimi.
Kas gali susirgti?
O. Davidonienė aiškina: depresija prasideda tada, kai sutrinka emocijas reguliuojančios galvos smegenų srities veikla, tad susirgti šia liga gali kiekvienas. Didesnė tikimybė – jei šeimoje jau buvo turinčiųjų šį sutrikimą. Moterims tikimybė susirgti depresija yra du kartus didesnė. „Tačiau kai kurie taip ir pragyvena visą gyvenimą tik su polinkiu susirgti. Labai svarbus ir žmogaus požiūris į savo sveikatą, savijautą“, – aiškina psichiatrė.
Pasak jos, visuomenėje apie šią ligą vis dar sklando daugybė mitų. Manoma, kad depresija suserga liūdnesni, lėtesni. Tačiau praktika rodo, kad suserga ir labai aktyvūs, veiklūs bei gyvenimo džiaugsmo kupini žmonės. Visgi dėl ligos jie dažnai tampa vieniši. O. Davidonienė tikina, kad draugų, artimųjų palaikymas gali padėti išvengti depresijos ir sumažinti ligos raišką. Klinikiniais tyrimais įrodyta: tie, kurie palaikė ryšį su artimais žmonėmis ar draugais, nepaisydami pastarųjų gyvenamosios vietos, rečiau patyrė depresiją.
Vyresniame amžiuje ligą lemia vadinamasis tuščio lizdo sindromas. Vaikams užaugus ir palikus namus, tėvai pajunta vidinę tuštumą. „Jei tai sutampa su menopauzės pradžia ar partnerio praradimu, pojūčiai gali sustiprėti. Užsitęsęs sielvartas dėl netekčių gali sustiprinti atminties sutrikimus, didinti socialinę atskirtį ir lemti depresijos pradžią“, – kalba psichiatrė.
O. Davidonienė sako, kad prie ligos gali prasidėti ir besaikis alkoholio vartojimas: „Dažnai žmonės ramina save alkoholiu. Jei taip raminamasi ilgesnį laiką, prisiraminama iki rimtų problemų.“
Pastebima, kad depresijos atvejų padaugėja tamsiuoju metų laiku. Tai lemia sumažėjęs saulės šviesos kiekis, dažni lietūs. Tokiais atvejais padeda šviesos terapija. Psichiatrė sako, kad labai svarbu pastebėti ir pogimdyvinės depresijos požymius, kurie pasireiškia nemažai daliai pirmą kartą gimdžiusių moterų.
Gydymas ir pagalba sau
Šiuo metu esama įvairių gydymo būdų. Lengva depresija gydoma psichoterapija, taip pat naudojama kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė psichoterapija ir panašiai.
Sunkesnės depresijos gydymas neapsieina ir be medikamentų. Tačiau O. Davidonienė sako, kad jais nederėtų piktnaudžiauti: visi vaistai turi didesnį ar mažesnį šalutinį poveikį, todėl jų reikia skirti tiek, kiek būtina. Sunkiais atvejais sergantiesiems gali būti taikoma ir transkranijinė magnetinė stimuliacija, elektrotraukulinė terapija, klajoklio nervo stimuliacija.
Psichiatrės teigimu, depresija sergantis žmogus gali padėti ir pats sau. Labai svarbus fizinis aktyvumas, kuris skatina visavertę biologiškai aktyvių medžiagų sintezę galvos smegenyse ir garantuoja gerą savijautą bei nuotaiką. „Net ir jausdamasis prastai, žmogus turi prisiversti rytą išlipti iš lovos, judėti. Tada ir gydymas būna efektyvesnis“, – aiškina specialistė.
Sergantiesiems padeda palaikomosios psichoterapinės grupės, bendravimas elektroninėje erdvėje, lankymasis sporto klubuose. Vyresnio amžiaus žmonėms palaikyti gerą nuotaiką padeda užimtumo terapija, trečiojo amžiaus universitetai.
O. Davidonienė sako, kad rimti pagalbininkai vienišiems asmenims – naminiai gyvūnai, kurie padeda jaustis reikalingais ir laimingais. Jie ne tik mažina vienišumo pojūtį, bet ir priverčia žmogų pajudėti, išeiti pasivaikščioti. Visada į sveikatą geras, nuoširdus juokas. „Dar vienas puikus būdas padėti sau – rūpintis kitais. Atsigręžus į artimą, pamirštami savi rūpesčiai. Gyvenimui naują prasmę suteikia ir savanorystė, ji ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigia O. Davidonienė. Išvengti depresijos padeda iš širdžiai mieli užsiėmimai – dainavimas, šokiai, mezgimas, kita mėgstama veikla.
O. Davidonienė ragina neužmiršti, kad kuo daugiau bendrausime tarpusavyje, kuo dažniau rasime laiko vienas kitam, tuo visi būsime sveikesni ir gyvybingesni.