Žmogų gydo ne tik vaistai – ne mažiau svarbios ir įvairios terapijos, kurios pastaruoju metu sparčiai populiarėja. Iš jų – ir muzikos terapija, kuri taikoma tiek sveikiems, tiek įvairių sutrikimų turintiems žmonėms.
Gydo ir kūną, ir sielą
Atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, kad muzika teigiamai veikia fizinę ir dvasinę žmogaus būklę, todėl muzikos terapija yra labai naudinga gydant tiek kūną, tiek sielą, o jos pritaikymo galimybės labai plačios. Nustatyta, kad ši terapija gelbsti sergančius onkologinėmis, neurologinėmis ligomis, patyrusius įvairių traumų. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė, muzikos terapeutė Vilmantė Aleksienė pabrėžia, kad muzikos terapija nėra pagrindinė sveikatos priežiūros veikla. Dirbdami komandoje, muzikos terapeutai papildo kitus specialistus, padėdami spręsti tiek fizines, tiek emocines ar socialines pacientų problemas.
V. Aleksienė atkreipia dėmesį, kad pirminiai muzikos terapeuto tikslai – mažinti konkretų simptomą, pažeidimą, negalią, taip pat gerinti organinę, psichinę ar psichosocialinę būklę. Tačiau visada yra ir antrinių uždavinių, kurie susiję su paciento nuotaika, bendravimo problemomis, orientuoti į konkretaus žmogaus mąstymo, elgsenos pokyčius. Tai gali būti arba problemą lemiantys, arba šalutinį poveikį sukeliantys veiksniai. Muzikos terapeutas taip pat siekia tinkamai panaudoti žmogaus sveikatos resursus, paskatinti asmenybės augimą, siekį tapti laimingesniam.
Muzika terapijoje gali būti taikoma įvairiai. „Ji tiesiogiai veikia mūsų kūną – mažina kraujospūdį, atpalaiduoja, sužadina arba nuramina. Muzika veikia ir smegenis – tinkamai parinkta gerina atmintį, suteikia galimybę geriau pažinti save. Turinčiam emocinių, nuotaikos sutrikimų žmogui muzika padeda susivokti, išbristi iš depresijos liūno“, – aiškina specialistė.
Ši terapija taip pat padeda koreguoti ir gydyti įvairius sutrikimus. Sergantiems sunkiomis ligomis ji suteikia galimybę geriau suprasti savo ligą, susigyventi su ja, įgyti stiprybės su ja kovoti, padeda įveikti nemigą, stiprina imunitetą. Pasak V. Aleksienės, muzika gali būti naudojama ir prevenciniais tikslais: „Muzika labai svarbi kuriant sveiką, ekologišką aplinką ligoninių palatose, slaugos, globos įstaigose. Įrodyta, kad muzika slopina skausmą, pakelia nuotaiką. Taigi šiuo atveju muzikos terapija galėtų būti itin tinkamas metodas. Muzika jau dabar skamba kai kuriose medicinos įstaigose. Gaila, kad šis puikus metodas dar netaikomas taip plačiai, kaip reikėtų.“
Specialistė sako, jog muzikos terapija – tai ne tik muzikos klausymas. Tai – ir grojimas įvairiais instrumentais, taip pat improvizacijos, komponavimas. Muzikos terapeuto pasirinkti metodai gali būti labai įvairūs, taikomi atsižvelgiant į paciento amžių, būklę, muzikinį identitetą. V. Aleksienė pabrėžia, jog šios terapijos užsiėmimuose dalyvaujantiems žmonėms nebūtini meniniai įgūdžiai ar gebėjimai. Muzika čia naudojama tarsi tam tikras produktas, kuris, tinkamai parinktas, padeda žmonėms sveikti.
Tinkama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems
Muzikos terapija tinka daugumai žmonių, tačiau ji ypač naudinga vaikams, turintiems įvairių sutrikimų. Autizmo sutrikimų turintiems vaikams ši terapija yra bene svarbiausia ir pagrindinė terapijos rūšis. „Autistiški vaikai sunkiai bendrauja su aplinkiniais, jie dažnai gyvena savame, uždarame pasaulyje. Muzika – tarsi alternatyvi komunikacija, kuri padeda rasti bendrą kalbą su vaiku, pasiekti jo sąmonę.
Tokiu būdu sužadinama vaiko motyvacija bendrauti, o su aplinkiniais bendraujančio vaiko raida tampa spartesnė“, – teigia specialistė ir pabrėžia, kad muzikos terapeutas su autizmo požymių turinčiais vaikais turi pradėti dirbti kuo anksčiau.
„Didžiausia hiperaktyvių vaikų problema – dėmesio trūkumas, impulsyvus, nekontroliuojamas elgesys. Muzikos kūrinys, kuris turi pradžią ir pabaigą, aiškų taktą, metrą, ritmą, padeda šiems vaikams struktūruoti savo elgesį, sutelkti ir išlaikyti dėmesį“, – aiškina V. Aleksienė.
Muzikos terapija ypač veiksminga ir pirma laiko gimusiems kūdikiams. „Apie 90 proc. šių mažylių – rizikos vaikai, jiems gresia įvairios sveikatos problemos, raidos sutrikimai. Labiausiai neišnešiotiems kūdikiams tinka mamos balsas, jos dainuojamos nesudėtingos dainos, lopšinės. Muzikos terapeutas gali tyliai akomponuoti kokiu nors instrumentu“, – sako V. Aleksienė.
Muzikos terapija taip pat labai tinka šeimoms, auginančiomis neįgalius vaikus. Per muziką tėvai mokosi bendrauti su nekalbančiais vaikais, tokiu būdu kuriama geresnė psichologinė šeimos atmosfera, daugiau bendraujama tarpusavyje. „Užsiėmimai su vaikais vyksta it žaidimai, visada orientuojamasi į vaiko amžių, muzikinę šeimos kultūrą. Tinkamai parinkta muzika padeda tiek tėvams, tiek ir negalią turintiems vaikams“, – pabrėžia muzikos terapeutė.
Muzika veikia ir itin sunkios, nesąmoningos būklės žmones. Jau žinoma, kad komos būsenos žmonės geriau suvokia informaciją, kuri pateikiama muzika. Ši terapijos rūšis taip pat labai tinka gydant depresiją, senatvinius sutrikimus. Ji labai naudinga sergantiems Parkinsono liga – tinkamai parinkta muzika padeda atkurti vidinį ritmą, struktūruoti judesius. „Turintiesiems proto, psichikos sutrikimų muzika padeda bet kuriuo atveju. Jos poveikis smegenims gali būti tiek raminantis, tiek ir stimuliuojantis“, – pabrėžia specialistė.
Muzika parenkama individualiai
Rinkdamas muziką, terapeutas turi atsižvelgti į daugybę veiksnių. Visų pirma, nuo kokio sutrikimo kenčia žmogus. Nors manoma, kad muzikos terapijoje geriausiai tinka klasikinė muzika, V. Aleksienė sako, kad svarbesnis kiekvieno žmogaus ar jo šeimos muzikinis identitetas. „Muzika parenkama individualiai. Naudoti galima įvairius instrumentus, jais išgauti įvairią ritmiką, melodiją, įvairaus aukščio garsus. Svarbu, kad muzika žmogui tiktų ir patiktų. Tik tada jos poveikis bus teigiamas“, – tikina specialistė.
Parenkant muziką, labai svarbus ir paciento amžius. Vienokios melodijos tinka kūdikiams, kitokios – vaikams, paaugliams ar vyresnio amžiaus žmonėms. „Kūdikiai, vaikai nesuvokia sudėtingos, kompleksinės muzikos, jiems reikia prislopinto garso, nesudėtingos melodijos, geriausia – primenančios lopšines. Dar geriau, jei dainuoja mama. Paaugliams ne visada tinka klasikinė muzika – neturinčius specialaus muzikinio išsilavinimo jaunuolius ji gali erzinti“, – aiškina V. Aleksienė.
Vis dėlto terapeutė sako, jog esama ir universalių dalykų, muzikos, kuri tinka beveik visiems. Tai – vadinamasis aukso fondas, klasikiniai kūriniai, kurie gražūs ir mėgstami didžiausios dalies žmonių. Taip pat tai gali būti džiazas, liaudies ar populiarioji muzika.
Specialistui sudėtingiau parinkti tinkamą muziką tuo atveju, kai žmogus nesąmoningas, ištiktas komos, kai jo smegenys pažeistos traumos ar ligų. „Jei pacientas negali pasakyti, kokia muzika jam patinka, muzikos terapeutui tenka įdėti daugiau pastangų. Tokiu atveju muzika parenkama atsižvelgus į žmogaus amžių, profesiją, išsilavinimą ir kita“, – kalba specialistė. Pasak jos, muzikos terapeutas, pasikonsultavęs su giminėmis ir artimaisiais, turėtų išsiaiškinti paciento muzikinį skonį. Jei to padaryti neįmanoma, tenka kliautis savo intuicija ir stebėti žmogaus reakciją į parinktas melodijas. Pastaruoju metu atliekami tyrimai, kaip muzika veikia įvairius žmogaus fiziologinius parametrus, ir jų pagrindu kuriami specialiai muzikos terapijai skirti elektroniniai įrašai.
V. Aleksienė džiaugiasi, kad 2014-aisiais Lietuvoje įteisinta muzikos terapeuto specialybė, o aukštosiose mokyklose jau parengta pirmoji terapeutų laida. Šios srities specialistų poreikis sparčiai didėja. Muzikos terapeutai dirba įvairiose įstaigose – Psichikos sveikatos centruose, poliklinikose. Jie taip pat labai reikalingi socialinėse įstaigose, dienos centruose, kur lankosi neįgalūs vaikai ir suaugusieji, taip pat globos namuose. Čia jų pagalba specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – tiesiog neįkainojama.