Seminaras Vilniuje „Psichologinio smurto apraiškos ir prevencijos galimybės, dirbant su asmenimis, turinčiais psichikos sutrikimų“

By lapkričio 26, 2018Uncategorized @lt

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija prisijungė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoto projekto, skirto smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Pirmajame seminare „Psichologinio smurto apraiškos ir prevencijos galimybės dirbant su asmenimis, turinčiais psichikos sutrikimų“ dalyvavo 32 asmenys, iš jų specialistai, dirbantys su psichikos neįgaliaisiais, neįgalieji, šeimos nariai ir kt. Seminarai gruodžio mėnesį vyks Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybėse. Projekto partneriai – Vadybos ir psichologijos institutas bei VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba.

 

Pagalba labai reikalinga

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos ligos sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų. Prognozuojama, kad jau 2020-aisiais jų pagausės iki 15 proc. Psichikos sveikatos sutrikimai apsunkina kasdienį gyvenimą, bet daugiausia įtakos turi santykiams su artimaisiais. „Susirgus šeimos nariui, artimiesiems kyla daug psichologinių ir socialinių problemų, sumenksta galimybė išlaikyti darnius santykius. Neretai santykiai tampa traumuojantys, pasitaiko įvairių formų smurto. Ypač svarbu identifikuoti krizines situacijas tokiose šeimose ir kuo skubiau suteikti pagalbą“, – sako Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

Jo teigimu, laiku nesuteikus pagalbos, psichologinis smurtas gali peraugti į fizinį – ypač tais atvejais, kai ligonį ištinka ligos atkryčiai, kai jis atsisako gydytis, nesuvaldo įtampų ir streso. Tada kenčia ne tik psichikos sutrikimą turintis žmogus, bet ir jo artimieji, aplinkiniai.

Pasak VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorės Algės Nariūnienės, psichikos negalią turintys žmonės dažnai jaučiasi atstumti tiek šeimos, tiek visuomenės, jie dažnai patenka į įvairias situacijas, taip pat ir konfliktines. „Ne paslaptis – tarp šių žmonių yra kleptomanų ar turinčių įvairių manijų. Problemų kyla ir tada, kai žmogus sumaišo psichotropinius vaistus su alkoholiu. Tai sukelia agresiją ir konfliktus su kitais ar policija, tokiais atvejais gali būti panaudotas fizinis smurtas. Esame sudarę sutartį su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Visada prašome, kad, kilus įtarimų dėl sulaikytojo psichikos sveikatos, skambintų mums“, – pabrėžia A. Nariūnienė.

Dar viena problema – psichikos ligomis sergantys žmonės nesupranta, kad liga paūmėjo, kad reikia gydytis. „Dažnai artimųjų bandymai išvežti sergantį į ligoninę baigiasi agresija. Tačiau net jei ši procedūra būna ir skausminga, gydymas šiems žmonėms reikalingas kaip oras. Tik vartodami vaistus jie gali valdyti ligą ir gyventi visavertį gyvenimą“, – kalba direktorė.

Pasak jos, tokių žmonių būkle neretai pasinaudoja nusikaltėliai, dėl prisiimtų greitųjų kreditų jie praranda būstus, pinigus. Kartais tai baigiasi agresija prieš save. „Visa tai mes, dirbantys su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis, privalome pastebėti. Tik taip galima užkirsti kelią įvairioms tragedijoms“, – teigia A. Nariūnienė.

Nikžentaitis sako, kad ilgą laiką apie smurtą artimoje aplinkoje vengta kalbėti, todėl specialistai, teikiantys pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, turi per mažai žinių apie smurto artimoje aplinkoje apraiškas, rūšis, ne visada geba jį atpažinti ir įvertinti galimus padarinius. Ypač smurto artimoje aplinkoje atpažinimo įgūdžių trūksta specialistams, kurie dirba arčiausiai žmonių – seniūnijose, bendruomenėse.

Bendrijos vadovo teigimu, neįgalaus žmogaus gyvenimo kokybė labai priklauso nuo šeimos gerovės, o ši – nuo neįgalų šeimos narį globojančių artimųjų psichologinės būsenos, gebėjimų išreikšti atjautą konkrečiu elgesiu. Kitų šalių patirtis neprievartinio bendravimo srityje, jų laiko patikrintų programų taikymas gali efektyviai sumažinti smurto apraiškas šeimose ir visuomenėje, o tai Lietuvai ypač svarbu.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Vadybos ir psichologijos instituto direktorė prof. dr. Aistė Diržytė teigia, kad smurto prevencija šeimoje, bendruomenėje prasideda nuo gebėjimo jį atpažinti: „Dažnai įsivaizduojame, kad yra dvi žmonių aibės: smurtaujantys ir niekada to nedarantys. Tačiau psichologiniai eksperimentai rodo, kad potencialiai visi, patekę į netinkamas aplinkybes, veikiant tam tikriems situaciniams, biologiniams ir kitiems veiksniams, galime būti agresyvūs, tik nebūtinai fiziškai.“

Jos teigimu, labai svarbu, kad bendraujant būtų patenkinami trys svarbiausi kiekvieno žmogaus poreikiai. Pirma, kompetencijos poreikis: „tikiu, kad kažką galiu“. „Dažnai galvojame, kad smurtas – tai, kas sužadina stiprias emocijas. Tačiau smurtas gali būti labai šaltakraujiškas ir ramus, kai žmogus pažeminamas, nuvertinamas, kai pataikoma į skaudžiausią vietą. Kai žinai, kad kitam skauda, bet vis tiek tai darai, jau laikoma smurtu“, – dėsto profesorė.

Kitas labai svarbus žmogaus poreikis – autonomija: „aš savarankiškas“. „Mums patinka laisvė, patinka galimybė rinktis. Kai netenkiname kito žmogaus autonomijos poreikio, galime būti smurtautojai. Kai mama sako vaikui: „Niekur tu neisi su draugais, sėdėsi namie“ – toks bendravimas yra smurtinio pobūdžio. Kai kitas žmogus mus verčia kažką daryti prieš mūsų valią, jis smurtauja“, – aiškina A. Diržytė.

Trečias svarbiausių žmogaus poreikių – susietumas: „man reikia dėmesio ir meilės“. „Kai žmogus jaučia, kad šis svarbiausias jo poreikis nėra tenkinamas, kyla neigiamų emocijų. Kai kitam siunčiame žinutę: „esi nereikalingas“, „eik iš čia, nenoriu tavęs matyti“, mes smurtaujame. Atsakomoji kito žmogaus reakcija – arba liūdesys, arba pyktis“, – kalba profesorė.

Pasak jos, žmonės, turintys psichikos problemų, yra jautresni, jų psichologiniai poreikiai gali būti išreikšti itin stipriai. „Tokie žmonės labai jautrūs, jiems labiau norisi meilės, norisi, kad juos girtų, įvertintų. Net menkiausia pastaba, netinkamas balso tonas arba žvilgsnis gali būti suprantama kaip smurtas, tada jie gali patirti emocijas, kurios kvalifikuojamos kaip smurto pasekmės. Todėl dirbdami su itin jautriais žmonėmis patys turime būti jautrūs“, – pastebi A. Diržytė.

Profesorė primena, kad bendraujant su jautresniu žmogumi labai svarbu jo nekaltinti, nekritikuoti, nes jie gali sureaguoti savitai, gali kilti agresija. „Bendraudami su itin jautriais žmonėmis turėtumėte juos nuolat stebėti. Jei matote, kad žmogus artėja prie afekto būsenos, bandykite pasielgti netikėtai, kad emocinis srautas būtų nukreiptas nuo pykčio kažkur kitur. Pavyzdžiui, nuoširdžiai padėkokite jam už supratingumą konkrečioje situacijoje“, – pataria A. Diržytė.

Jos teigimu, norint pakeisti kitą žmogų, dera keistis pačiam – bendrauti su kitu taip, lyg jis jau turėtų tas savybes, kokias norime jame matyti. „Elgesį formuoja kito žmogaus lūkesčiai. Jei aš galvoju, kad žmogus geras, mandagus, įsiklausantis, jis ima su tuo tapatintis. Taip galime paskatinti kito žmogaus pokytį“, – sako profesorė.

Moterys vis dar labiau pažeidžiamos

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė sako, kad moterys su smurtu susiduria dažniau nei vyrai. Pernai 82 proc. besikreipiančių dėl smurto artimoje aplinkoje buvo moterys. „Tai ir istoriškai susiklosčiusios nelygybės pasekmė. Moterys ilgą laiką buvo mažiau vertinamos nei vyrai, todėl vyro rodoma kontrolė dažnai priimama kaip savaime suprantamas dalykas“, – teigia specialistė.

Pasak jos, visuomenė geriausiai atpažįsta fizinį smurtą, neblogai – seksualinį, o psichologinį ir ypač ekonominį – kur kas mažiau. „Dar viena problema – smurto artimoje aplinkoje aukos yra vertinamos su menkesne užuojauta nei tos, kurios nukenčia gatvėje. Net teisėjai kai kuriais atvejais linkę palaikyti smurtautoją. Neretai pastarieji užima aukštas pareigas, yra pasitempę, o jų moterys – sužlugdytos, nepatrauklios, sulinkusios. Formuojasi stereotipas – taip, vyras paslydo, tačiau jis gerbiamas visuomenėje ir patikimas, todėl nedera skubėti jo bausti“, – teigia M. Jurkutė.

Jos teigimu, kai kuriais atvejais smurtą patiriančioms moterims meškos paslaugą daro ir socialiniai darbuotojai, grasindami, jog paims vaikus iš nesaugios aplinkos. Taip moterys dar labiau užsidaro, neieško pagalbos ir niekam nepraneša apie smurtą.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos teisininkas Linas Vinickas primena, kad 2011-aisiais įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui smurto aukai jau nebereikia rašyti pareiškimo policijai – užtenka iškviesti policiją, ir teisinė mašina užsisuka, prasideda baudžiamasis smurtautojo persekiojimas. Teisininkas pabrėžia, kad lengviausia įrodyti fizinį smurtą – po jo lieka mėlynės ar kitokios žymės, kur kas sudėtingiau – psichologinį ar ekonominį. „Galimybių nubausti smurtautoją tokiu atveju Baudžiamajame kodekse numatyta mažai. Pavyzdžiui, kaip įrodyti ekonominį smurtą? Tai padaryti galima nebent tuo atveju, kai auka verčiama užsiimti nelegalia veikla“, – teigia L. Vinickas.

Norint įrodyti psichologinį smurtą, reikia liudininkų, smurtas turėtų būti tęstinis, ilgalaikis. Vienkartinio psichologinio smurto įrodyti beveik neįmanoma. „Bet kuriai veikai reikia konkrečių įrodymų. Jei jų trūksta, pasitaiko, kad net policininkai ar prokurorai bylą stumia į šalį ir jos nenagrinėja“, – aiškina L. Vinickas.

Pasak teisininko, rimčiausia užkarda bet kokiam smurtui – visuomenės nepakantumas, specialistų dėmesys prevencijai, mokymai, kaip atpažinti skirtingų rūšių smurtą, ir įvairios pagalbos priemonės smurto aukoms.

TEISINĖ PSICHOLOGINĖ SOCIALINĖPAGALBA