Rugsėjo 20 d. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija Šakių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje surengė seminarą (apskrito stalo diskusiją) rajono specialistams, dirbantiems su negalią turinčiais žmonėmis. Dalyvavo 27 asmenys. Jie supažindinti su pastarojo meto psichikos sveikatos tendencijomis, iššūkiais, problemomis bei perspektyvomis. Renginio dalyvius pasveikino Šakių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos teatro kolektyvas, parodęs spektaklį pagal Samuelio Maršako pasaką „Katės namai“.
Naudingi visiems
Šakių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pasidžiaugė, kad rajone vyko toks reikšmingas renginys. „Smagu išgirsti, kad neįgaliųjų organizacijos stiprios, veiklios, susipažinti su jos patirtimi. Mūsų savivaldybė stengiasi aktyviai spręsti įvairius su neįgaliaisiais susijusius klausimus. Nuolat vyksta susirinkimai, kuriuose dalyvauja miesto meras, pavaduotojas. Visi klausimai sprendžiami laiku“, – sako vedėja.
„Panašių seminarų tikslas – inicijuoti ir skatinti psichikos negalią turinčių asmenų bendruomenių atsiradimą, skatinti įvairiapusiškų bendruomeninių paslaugų neįgaliesiems plėtrą savivaldybėse, pasikeisti gerąja ekspertine patirtimi, siekti glaudaus bendradarbiavimo su Psichikos sveikatos centrais, savivaldybėmis, neįgaliųjų bendruomenių atstovais, tokiu būdu gerinant psichikos sveikatos priežiūros sistemą ir didinti neįgaliųjų socialinę integraciją“, – sakė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.
Pasak jo, žmonių su psichikos negalia bendruomenės Lietuvoje kūrėsi nelengvai. „Tuo metu šie žmonės buvo izoliuoti, jų „nebuvo. Dabar asociacija vienija 37 bendruomenes, jos yra daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Deja, ne visose atsiranda žmonių, norinčių dirbti su psichikos negalią turinčiais žmonėmis, imtis atsakomybės už juos. Lietuvoje panašus darbas dar nėra tinkamai vertinamas, darbuotojų atlyginimai – maži“, – kalbėjo bendrijos vadovas.
Nors Lietuvoje Nevyriausybinis sektorius dar tebėra jaunas, Vakaruose jis puikiai vertinamas, nes dirbantieji arčiau žmonių geriausiai suvokia bendruomenės problemas. „Didžioji lėšų dalis atitenka savivaldybėms, nors NVO sukuria didelę pridėtinę vertę. Reikia pripažinti, kad ir NVO sektoriaus atstovai ne visada dirba atsakingai. Jei atsiranda tokių, kurios tik pasiima skirtas lėšas ir nieko nedaro, šešėlis krenta ant visų. Todėl valstybė turėtų žiūrėti, kaip dirba organizacijos, kokios jų vizijos, kad nebūtų pasipelnymo. Svarbu, kad NVO dalyvautų bendruomenių veikloje, būtų įtrauktos į sprendimų priėmimo procesus“, – dėsto V. Nikžentaitis.
Pasak jo, žmonės su psichikos negalia vis dar susiduria su daugybe problemų. „Ne visada šie žmonės supranta, kad jiems reikia gydytis. Būna, matome, kad žmogui būtinai reikia gultis į ligoninę, bet jis tai daryti griežtai atsisako. Tokiu atveju jam nereikia psichosocialinių paslaugų, jis yra gilioje krizėje, taigi padėti jam nelabai galime“.
Dar viena problema – vaistų kompensavimas. V. Nikžentaičio teigimu, modernūs vaistai ne visada kompensuojami, o žmonės, turintys psichikos negalią, yra viena iš skurdžiausių visuomenės grupių, kuriai brangūs vaistai yra per didelė finansinė našta.
„Puiku, kad atsiranda vis daugiau paslaugų žmonėms su psichikos negalia, daugiau organizacijų, besirūpinančių šiais žmonėmis. Deja, vis dar trūksta psichologo paslaugų. Be to, „buksuoja“ apsaugoto būsto programos, trūksta atokvėpio paslaugų. Kuomet psichikos problemų turi vienas šeimos narys, kitiems gresia perdegimas, suserga ir visa šeima. Tam, kad negalią turintys žmonės nepatektų į globos įstaigas, šeimos privalo turėti galimybę pailsėti“, – sako V. Nikžentaitis.
Pasak V. Nikžentaičio, šiuo metu psichikos sveikatos srityje yra penkios pagrindinės prioritetinės sritys: Depresijos ir savižudybių prevencija; Jaunimo psichikos sveikata ir švietimas; Psichikos sveikata darbo vietos aplinkoje; Pagyvenusiųjų psichikos sveikata; Kova prieš išankstinį nusistatymą ir socialinę atskirtį. Deja, reformos psichikos sveikatos srityje buksuoja, Lietuvos ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos ne visada įgyvendinamos.
Stresas ir būdai su juo kovoti
Apie tai kalbėjo psichologė Daiva Talutytė. Pasak jos, stresas – labai plati sąvoka, kalbėti apie jį galima valandų valandas. „Stresas – populiarus ir nuolat girdimas žodis, kone kiekvienas žmogus pasakys, kad beveik kasdien patiria stresą. Svarbu, kad mokėtume su juo susidoroti“, – teigė psichologė.
Pasak jos, JAV atlikti tyrimai rodo, jog žmonėms labiau kenkia ne pats stresas, bet požiūris į jį. „Viskas priklauso nuo streso suvokimo. Kaip jį suvokiame, tokį rezultatą turime. Remiantis kognityvine psichologija, tam tikros mintys gimdo tam tikrus jausmus, tuomet kyla įtampa, jai veikiant atliekami vienoki ar kitoki veiksmai, paaiškėja jų rezultatai, kurie vėl sukelia tam tikras mintis. Tokiu būdu susidaro užburtas ratas. Ne visada galime pakeisti situaciją, tačiau visada galime pakeisti požiūrį į ją, savo mintis. Ne aplinkos įvykiai mus žaloja, kenkia įvykių interpretacijos. Patys įsileidžiam į širdį pašaipas, nuoskaudas, pyktį, leidžiamės būti žalojami“, – teigė D. Talutytė.
Pasak jos, svarbiausias streso įveikos tikslas – išmokti neįsileisti blogų minčių. „Kai įtampos per daug, mes jos kontroliuoti nebesugebame. Kaip reaguoti į stresą? Galima dviem būdais: arba kautis, arba sprukti. Nėra nė vienos teisingos reakcijos. Kartais reikia kautis, kartais – sprukti. Tai priklauso ir nuo asmenybės, kiekvienas žmogus elgiasi savotiškai“, – kalba D. Talutytė.
Jos teigimu, žmogui ypač kenkia nuolatinis, ilgai trunkantis stresas. Jo požymiai – nerimas, miego sutrikimai, apetito stoka, galvos skausmas, baimė, emocinis dirglumas. Visa tai lydi neigiamos mintys.
„Stresas linkęs kauptis, stiprėti. Kai įvairūs veiksniai atsiduria vienas šalia kito, jie virsta lavina, kuri užgriūna žmogaus pečius ir perpildo taurę. Tačiau gyvenimas be streso lygus mirčiai. Stresas ne tik pareikalauja fizinių ir dvasinių jėgų sutelkimo, bet ir praturtina mūsų patirtį, padeda geriau pažinti save, mokytis ir stiprėti“, – sako psichologė.
Pasak jos, labai svarbu išmokti kontroliuoti stresą. Vienintelis būdas jį suvaldyti – mūsų mintys. „Blogai, kai mintys valdo mus, o ne mes mintis. Esant nuolatiniam stresui, skiriasi hormonas adrenalinas. Kai jo išsiskiria per daug, organizmas gali juo apsinuodyti. Mokslinėje literatūroje yra aprašyta atvejų, kad apsinuodijimas adrenalinu pavojingesnis nei apsinuodijimas alkoholiu“.
Psichologė sako, kad ateityje streso tik daugės. Taigi dera išsiaiškinti, kas kiekvienam sukelia stresą, išsiaiškinti, kaip į jį reaguojame, kas padeda išvengti situacijų, kur stresas pasireiškia.
- Talutytė pateikė keletą būdų, kaip galima išvengti streso darbe arba sumažinti jo poveikį.
Tarnyboje – įvairiapusė pagalba
VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ direktorė Algė Nariūnienė pristatė susirinkusiems tarnybos veiklą, kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys žmonės. „Nuo 2000-ųjų prie Psichikos sveikatos centrų pradėti kurti užimtumo kambariai, kurių tikslas – teikti paslaugas psichikos negalią turintiems žmonėms. Šiuo metu net penkiasdešimt penkiuose miestuose yra vietos, kur gali ateiti žmonės su psichikos negalia, gauti užimtumo paslaugas“, – sakė direktorė.
Jos teigimu, žmonės su psichikos negalia dažnai gyvena vieni, labai prastomis sąlygomis. Artimieji jų atsikrato, todėl įvairios paslaugos jiems ypač svarbios. A. Nariūnienė sako, jog besilankantieji „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje“ ypač mėgsta muzikos specialisto užsiėmimus, jiems taip pat labai reikalingos psichologo konsultacijos.
„Liūdniausia, kad psichikos negalią turintys žmonės jaučiasi atstumti. Dar viena labai didelė problema – greitieji kreditai. Tiesa, dabar žmogus, panašiai kaip kazino, gali pats parašyti prašymą, kad bendrovės greitųjų kreditų jam neišduotų. Tačiau, kalbant apie žmonės, sergančius psichikos ligomis, tai skamba juokingai“, – dėsto A. Nariūnienė.
Daug problemų šeimoms kyla ir hospitalizuojant sergančius psichikos ligoms artimuosius. „Ne visi motyvuoti gydytis, vartoti vaistus. Tuos, kurie nevartoja, gali pažinti iš tolo. Deja, priverstinai guldyti į ligoninę nėra paprasta. Tenka kviesti policiją, kyla didelis triukšmas, kaimynai sužino, kad greta jų gyvena psichikos negalią turintis žmogus, pradeda kitaip žiūrėti į šeimą. Problemų šioje srityje vis dar tebėra labai daug“, – kalba direktorė.
Pasak jos, apklausos rodo, jog net 70 proc. vilniečių su psichikos negalia neturi kur gyventi. Kai kurie praranda turėtus būstus, be to, jie nebesiunčiami į globos įstaigas. „Rekomenduota visoms savivaldybėms atidaryti savarankiško gyvenimo namus. Tačiau iš šešiasdešimties savivaldybių tokius namus atidarė tik dvi dešimtys“.
„Pagalbos ir informacijos šeimai“ tarnyba stengiasi teikti neįgaliesiems įvairias paslaugas. Per metus per Maisto banką išdalija dešimt tonų maisto. Tačiau neįgaliųjų problemomis daugiau turėtų rūpintis ir valdžios institucijos.
