Neįgaliųjų bendruomenės atstovai, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai, verslo ir darbdavių, Lietuvos darbo biržos atstovai pasirašė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko Justo Džiugelio inicijuotą memorandumą, kuriuo įsipareigojo didinti žmonių su negalia galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė šį žingsnį pavadino itin svarbia žmonių su negalia bendruomenei diena. „Pagaliau girdime, kad neįgalieji yra reikalingi, reikalingi kaip darbuotojai, kaip lygiaverčiai visuomenės nariai“, – sakė neįgaliųjų atstovė.
Dokumentu įsipareigojo sudaryti sąlygas neįgaliesiems dirbti
„Dirbti ir užsidirbti, pačiam susikurti finansinę gerovę ir nebūti priklausomam nuo valstybės – to siekia turbūt kiekvienas iš mūsų. Tai pavyksta, deja, ne kiekvienam. Ši situacija gerokai komplikuojasi turint negalią“, – sakė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis. Jis atkreipė dėmesį, kad ir statistika negailestinga: 120 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje neturi darbo. „Labai noriu, kad šie skaičiai pasikeistų. Tikiu, kad tam yra ir prielaidų. Girdime, kad darbo rinka susiduria su sunkumais dėl darbuotojų trūkumo, o neįgalieji jaučiasi nereikalingi“, – dalijosi įžvalgomis Seimo narys.
Siekdamas pakeisti šią situaciją J. Džiugelis sako prieš kelis mėnesius kreipęsis į Lietuvos investuotojų forumą, Lietuvos neįgaliųjų forumą, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas turėdamas idėją darbdaviams ir žmonėms su negalia rasti vieniems kitus. Ir buvo išgirstas. Dialogo rezultatas – memorandumas „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“. Dokumentą pasirašiusios šalys įsipareigoja sukurti sistemą, įgalinančią žmogų su negalia tiek rasti, tiek susikurti darbo vietą. Numatytas ir konkretus pirmas žingsnis – bendras neįgaliųjų organizacijų, darbdavių ir Darbo biržos 3 metų projektas.
„Neturime galvoti, kad darome gera kažkokiai žmonių grupei, turime galvoti, kad tiek Socialinių įmonių įstatymo pakeitimas, tiek visa ši iniciatyva yra naudinga visai Lietuvai. Mes aktyviname darbo rinką, tiesiog integruojame daugiau žmonių. Norime, kad dirbtų ne 40 tūkstančių, bet 120 tūkstančių neįgaliųjų. Kiekvienas nori jaustis svarbus, reikalingas ir prisidedantis prie Lietuvos kūrimo“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis linkėdamas, kad memorandumas neliktų tik tuščiais žodžiais.
Žmonės su negalia reikalingi verslui
Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad vienas iš esminių žingsnių, kuriuos reikia padaryti – keisti visuomenės nuostatas dėl turinčiųjų negalią. „Mes daug ko negalime, bet dar daugiau skirtingose srityse galime arba galime išmokti. Užuot perdėtai gailėjus kviečiu tuos žmonės įgalinti ir jiems padėti“, – ragina memorandumą pasirašęs finansų ministras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad neįgaliųjų klausimai yra ne tik vienos ministerijos, bet bendras visų reikalas. „Neįgalusis, atėjęs pas darbdavį, turi turėti tokią pat teisę, kaip visi, konkuruoti, valstybė turi padėti tas teises įgyvendinti“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak Lietuvos investuotojų forumo valdybos pirmininko Rolando Valiūno, 120 tūkst. darbo neturinčių neįgaliųjų yra didžiulis potencialas verslui. Ir verslas jį mato.
Ir iš tiesų gerų pavyzdžių esama – nemažą neįgaliųjų įdarbinimo patirtį turi „Rimi Lietuva“ – šiuo metu įmonėje dirba 115 įvairių negalių turinčių žmonių. Neseniai visuomenės dėmesį atkreipė bendrovės „Barclays“ kvietimas neįgaliesiems mokytis informacinių technologijų. Šios įmonės Operacijų centro Lietuvoje socialinės atsakomybės projektų vadovė Renata Domeikaitė pabrėžė: „Barclays“ pirmiausia vertina darbuotojų kompetenciją. Mums nėra svarbu, ar darbuotojas turi negalią, ar kažkokių problemų.“
Žmonės su negalia gali būti vertingi darbuotojai
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas atkreipė dėmesį, kad teisinis reglamentavimas dažnai apriboja neįgaliųjų įdarbinimo galimybes. Lietuvos investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad, norėdamas nevaržomai dirbti, ir pats J. Džiugelis turėjo išsireikalauti, kad jo neįgalumą apibūdinantis terminas būtų pakeistas iš „nedarbingo“ į „darbingą“. Šiuos dalykus taip pat reikėtų nedelsiant keisti.
„Didžiosios darbdavių organizacijos sako, kad žmonės su negalia yra reikalingi, kad jų negalia nėra neįveikiama kliūtis ir viską galima suderinti taip, kad abi pusės laimėtų. Žmonės su negalia turėtų būti priimami ne dėl finansinių valstybės subsidijų, ne iš gailesčio, o dėl minėtų teisės normų ir dėl vertės, kurią jie sukuria. Ne negalia trukdo dirbti, o nesudarytos galimybės ir sąlygos“, – sakė D. Juodkaitė.
Jai pritarė ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius: „Džiugu, kad ir darbdavių atstovai pastebi, jog reikia ne papildomų priemonių, o daugiau kalbėtis, ir tikrai tuos tikslus pasieksime.“