Psichikos neįgaliuosius vienijanti bendrija įžengė į trečiąjį dešimtmetį

By gruodžio 26, 2017Uncategorized @lt

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija šiais metais minėjo svarbią datą – dvidešimt metų nuo veiklos pradžios. Iki jos įkūrimo organizacijos, vienijančios žmones su psichikos negalia, Lietuvoje nebuvo.

Nevyriausybinis sektorius – trečiojo brolio Jono vietoje

Pasak bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, po Lietuvą išsibarsčiusios ne tik neįgaliuosius vienijančios bendrijos, bet ir užimtumo kambariai, įkurti prie psichikos sveikatos centrų. 2012-aisiais bendrijoje įkurtas pirmasis edukacinis centras, veikiantis dienos užimtumo principu.

Nors žmonės, dirbantys su psichikos neįgaliaisiais, deda daug pastangų, vis dėlto šių sutrikimų turinčiųjų situacija Lietuvoje negerėja. „Iki stojimo į Europos Sąjungą didelis dėmesys buvo skiriamas nevyriausybiniam (NVO) sektoriui. Buvo suprantama, kad šis sektorius gali dirbti kokybiškiau, teikti geresnes paslaugas žmonėms nei valstybinis. Nenuostabu: dirbantieji NVO yra arčiau žmonių, geriau supranta konkrečias negalias, jas turinčių žmonių poreikius. Po įstojimo į ES mums skiriama parama vis mažėjo, o 2009-aisiais, šalį ištikus finansinei krizei, lėšos apkarpytos dar labiau. Nuo tada mums skiriamas finansavimas ne tik nedidėja, tačiau kai kuriais atvejais netgi mažėja. Gaila, tačiau dabar dirbti sudėtingiau nei buvo prieš keliolika metų“, – pabrėžia Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

Jo teigimu, NVO sektorius dabar yra tarsi tas lietuviškų pasakų trečiasis brolis Jonas, kuris nuolat ignoruojamas, vis lieka nuošalyje, kai priimami sprendimai.

„Psichikos sutrikimų turintys žmonės pirmiausia kreipiasi į psichikos sveikatos centrus. Tačiau programos ten greitai baigiasi, ir žmogus su savo liga paliekamas vienas. Mūsų tikslas – kad jie galėtų grįžti į bendruomenę, atskleisti savo galimybes, integruotųsi į darbo rinką. Įrodyta, kad darbas – vienas iš svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie psichikos sutrikimų turinčių žmonių gerovės“, – teigia bendrijos vadovas.

Pasak V. Nikžentaičio, didelė problema yra ir stigma, kuri žymi turinčiuosius psichikos negalią. Visuomenė šiuos žmones dažnai atstumia, retas supranta, su kokiomis problemomis susiduria neįgalieji ar jų šeimos. „Mūsų misija – parodyti, kad diagnozavus psichikos sutrikimą gyvenimas nesibaigia, kad toks žmogus gali dirbti, realizuoti save, nebūti uždarytas namuose ir likti pašalpos gavėju. Neįgaliųjų organizacijos geriausiai žino paslaugų poreikį, žino, kaip padėti, kai žmogų ištinka bėda. Mūsų sprendimai ne nuleidžiami iš viršaus, jie gimsta dirbant su žmonėmis, esant šalia jų. Deja, šis svarbus ir reikšmingas darbas dažnai nevertinamas, trūksta valstybės palaikymo.“

Bendrijos vadovo teigimu, NVO reikšmę įrodo ir pastaruoju metu mokslininkų atlikti tyrimai. Tam, kad šis sektorius veiktų efektyviai, turi būti trys svarbūs elementai: nustatytos sektoriaus funkcijos, sukurta tinkama teisinė bazė, užtikrinti finansiniai ištekliai. „Labai svarbu, kad atsirastų tam tikri standartai, būtų vykdomi bandomieji projektai, kurie kol kas labai sunkiai skinasi kelią. Valdžios atstovai nelabai supranta, ką turi veikti NVO, neįsiklauso į dirbančiųjų šiame sektoriuje nuomonę. Minėto tyrimo rezultatai atspindi ir daugybę kitų dalykų tiek dėl paslaugų, tiek ir dėl kitų rizikos grupių, tarp kurių – ir psichikos negalią turintys žmonės“, – kalba V. Nikžentaitis.

Veiklos svarbios žmonėms su psichikos negalia

Labai svarbi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos funkcija – ginti turinčiųjų psichikos negalią teises, teikti jiems teisinę pagalbą. „Psichikos neįgalieji susiduria su daugybe problemų – tiek dėl negalios nesuvokimo, tiek dėl prisiimtų greitųjų kreditų ar dėl trečiųjų asmenų kišimosi į jų gyvenimą. Yra daugybė atvejų, kai šiais žmonėmis norima atsikratyti ar juos išnaudoti. Dar viena problema – paslaugų trūkumas. Žmogus ne tik turi patenkinti minimalius buitinius poreikius, bet ir gauti užimtumo paslaugų, ypač tuo atveju, jei jis neturi galimybės dirbti. Kas antras mūsiškis gauna mažesnę nei 150 eurų pašalpą. Ar tada galima kalbėti apie orų gyvenimą?“, – retoriškai klausia bendrijos vadovas.

Dar viena labai svarbi paslauga, kurią bendrija teikia savo nariams – psichologo konsultacijos. „Deja, dėl itin menko finansavimo psichologinę pagalbą mūsų žmonėms užtikrinti ypač sunku. Tačiau stengiamės dėti visas pastangas, kad šios paslaugos būtų teikiamos. Jos turintiesiems psichikos negalią ypač reikalingos“, – teigia V. Nikžentaitis.

Ne mažiau reikalingas ir poilsis, atokvėpis tiek neįgaliesiems, tiek jų šeimoms. Bendrija vasarą rengia savarankiškumo stovyklas prie jūros, taip pat pirmoji Lietuvoje pradėjo organizuoti atokvėpio stovyklas šeimoms, kuriose yra psichikos negalią turintis žmogus. „Gaila, bet dėl finansavimo trūkumo negalime padėti vaikams, kurių vienas ar abu tėvai serga psichikos ligomis. Prieš keletą metų rengėme stovyklą, pavadintą „Užmirštieji vaikai“. Tačiau dabar jos nebefinansuojamos, tad geros idėjos teko atsisakyti“, – apgailestauja V. Nikžentaitis. Jo teigimu, visuomenės apklausos rodo, kad psichikos neįgaliuosius žymi didžiausia stigma. Su šiais žmonėmis nenorima dirbti, greta jų nenorima gyventi. „Visose apklausose ši grupė atsiduria pirmajame trejetuke – greta tų, kurie sėdėjo kalėjime, romų, priklausomybių turinčių žmonių. Tačiau norėčiau pabrėžti: žmonės su psichikos negalia stigmatizuojami nepagrįstai. Šios visuomenės grupės nariais galime tapti kiekvienas. Apie tai turime daugiau kalbėti.“

Pasak V. Nikžentaičio, visuomenės nuostatos keičiasi pernelyg lėtai, psichikos sveikatai skiriama per mažai dėmesio. „Mūsų visuomenėje vis dar vyrauja traumuojantys santykiai, pavydas, netinkama darbo aplinka, socialinė, pajamų nelygybė ir panašiai. Mūsų bendrijos bei skyrių rajonuose darbuotojai kiek galėdami prisideda prie to, kad žmonės su psichikos negalia galėtų reikštis visuomenėje, dalyvauti darbo rinkoje, bendruomenės gyvenime. Suteikiame kuo geresnes galimybes užtikrindami lygių galimybių principą, taip pat – ir vykdydami savo veiklas.“

Šventės – galimybė pabūti kartu

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija bei prie jos įkurta VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba ne tik teikia neįgaliesiems įvairiapusę pagalbą, teikia užimtumo paslaugas, bet ir drauge švenčia šventes. Ne išimtis – ir šv. Kalėdos.

Kaip ir kasmet, Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos lankytojai kalėdiniam renginiui kruopščiai ruošėsi. Scenarijų kūrė visi kartu, padedami socialinės darbuotojos Vilmos Kunsmonaitės, kuri garsėja išmone bei kūrybiškumu. „Šįkart mūsų tema buvo Prancūzija. Ją pasirinkome neatsitiktinai – pastaruoju metu skaitėme ir aptarėme ne vieną prancūzų rašytojo kūrinį. Tai – ir Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, ir kiti. Nusprendėme, kad ši tema puikiai tiks mūsų šventei“, – šypsosi Vilma.

Pasidabinusi it tikra prancūzė, Vilma kartu su tarnybos lankytojais vaidino ištraukas iš kūrinių, rimtus ir juokingus pasakojimus. Skambėjo ne tik ištraukos iš „Mažojo princo“, Bruno Ferero kūrinio „Keturios advento vainiko žvakės“, bet ir S. Nėries, A. Miškinio eilės. Neapsieita ir be savos kūrybos – spontaniškai gimusios kalėdinių sausainių bei pyragų kepimo inscenizacijos.

Muzikos vadovė Julija Kovalenko parinko pasirodymui tinkamų dainų, drauge su dainininkais iki paskutinės minutės repetavo naujas kalėdines giesmes. Tiek dainininkų, tiek artistų pasirodymą žiūrovai priėmė itin šiltai. Šventė visiems paliko didelį įspūdį.

Olia šiais metais vaidino lapę iš „Mažojo princo“. „Nors lapė – tikra mano priešingybė, nes nemėgstu gudrauti, meluoti, tačiau jos ištarti žodžiai apie būtinybę būti atsakingiems vieniems už kitus yra prasmingi bei reikšmingi mums visiems“, – sako mergina.

Gražina vaidino epizode apie advento žvakes, galbūt todėl jai šis etiudas patiko labiausiai. Janui gerą nuotaiką sukūrė Kalėdų Senelis, kuriuo jau tradiciškai apsirengė bendrijos vadovas. Jis padalino dovanėles visiems Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos lankytojams, o šios tarnybos vadovė Algė Nariūnienė apdovanojo atminimo dovanėlėmis visus savanorius, vienaip ar kitaip prisidėjusius prie tarnybos veiklos.

Šventinę nuotaiką ši bendruomenė kūrė savaitę – kartu su V. Kunsmonaite jie gamino eglutės žaisliukus iš vilnos, karpė snaiges, kepė kalėdinius sausainius. Visa tai išmoningai įpynė ir į šventinę programą. Taigi šiųmetės Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Kalėdos kvepia vanile, cinamonu, imbieru ir kardamonu…

  

TEISINĖ PSICHOLOGINĖ SOCIALINĖPAGALBA