PROFESINĖS REABILITACIJOS DALYVIŲ ĮSIDARBINIMAS PASIEKĖ 73,7 PROCENTŲ

By lapkričio 22, 2017Uncategorized @lt

2017 m. lapkričio 15 d. Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyko pasitarimas, kurio metu buvo aptarti šiuo metu aktualiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo klausimai. Pasitarimą organizavo Neįgaliųjų reikalų departamentas, atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. vykusios apskrito stalo diskusijos „Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų veikla šiandien: problemos ir galimybės“ metu išsakytus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų poreikius. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Irma Mituzienė, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė ir darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti arba atkurti neįgalių asmenų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Tai viena iš neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemonių, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantys neįgalieji, norintys įsidarbinti, gali atstatyti darbo įgūdžius, įgyti arba tobulinti kvalifikaciją bei įgyti kompetencijų. Nuo 2017 metų pradžios daugiau kaip 73,7 proc. profesinės reabilitacijos paslaugomis pasinaudojusių neįgaliųjų įsidarbino arba pradėjo savarankišką darbinę veiklą.

Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikia 12 įstaigų, siūlančių apie 300 skirtingų mokymo programų. Pasitarimo metu buvo aptarta visoms įstaigoms aktuali problema, iškilusi dėl profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje pagal mokymo programas nustatyto maksimalaus profesinės reabilitacijos dalyvių skaičiaus. Profesinės reabilitacijos įstaigoje, įvertinus neįgaliųjų profesinius gebėjimus ir parinkus jiems tinkamiausią mokymo programą, asmuo negali joje dalyvauti, jei jau yra pasiektas sutartyje su įstaiga nustatytas šiai programai maksimalus dalyvių skaičius. Taip susidaro situacija, kai profesinės reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga negali neįgalaus asmens priimti mokytis pagal jam tinkančią programą.

Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Neįgaliųjų reikalų departamentu bei profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, pasiekė, kad būtų užtikrintas profesinės reabilitacijos paslaugų efektyvumas.

Lietuvos darbo biržos direktorė pasidžiaugė, kad profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos kartu kelia aktualius klausimus. Tai padeda geriau įvertinti problemų mastą ir ieškoti priemonių joms spręsti. Lietuvos darbo biržos atstovai akcentavo, kad įstaigų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos finansuojamos pagal profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pasirašytos įvykdžius viešąjį paslaugų pirkimą. Ir šių sutarčių sąlygų turi būti griežtai laikomasi. „Negalime nukrypti nuo šiose sutartyse nustatytų sąlygų. Tačiau kiekvieno asmens, norinčio dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, situacija yra individuali. Jeigu paslaugas teikianti įstaiga kreipsis į Lietuvos darbo biržos atsakingus asmenis, kiekvienas toks atvejis bus svarstomas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją bus ieškoma problemos sprendimo, nepažeidžiančio Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų“, – pabrėžė Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

Kita problema kyla dėl profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų profesinės reabilitacijos programų finansavimo sąlygų. Lietuvos darbo birža gali finansuoti neįgaliojo dalyvavimą tik profesinės reabilitacijos programose, kurių trukmė ne ilgesnė kaip iki 2018 m. gegužės 31 d. Lietuvos darbo biržos atstovas Vygintas Morkūnas patikino, kad profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių įvykdymui numatytų lėšų mažinti neketinama. Tam, kad jos būtų efektyviai įsisavintos, reikia daugiau informacijos iš profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, į kokias mokymo programas pagal jų trukmę dar gali būti priimami neįgalieji. Lietuvos darbo biržos duomenimis iki 2017 metų spalio 31 d. pasiekti profesinės reabilitacijos programų įgyvendinimo rezultatai leidžia tikėtis, kad bendromis teritorinių darbo biržų ir profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų pastangomis visa skirta parama pasieks tikslinę grupę – neįgaliuosius.

Įgyvendinant neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemones, profesinės reabilitacijos paslaugas numatoma pirkti ir kitais metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pasitarimo dalyvius patikino, kad jau šiuo metu yra ruošiami būtini dokumentai ir profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems tęstinumas bus užtikrintas. Ministerijos atstovė taip pat paragino paslaugas teikiančias įstaigas glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos darbo birža bei keistis aktualia informacija siekiant, kad profesinės reabilitacijos paslaugos kuo labiau atitiktų neįgaliųjų poreikius ir darbo rinkos situaciją. Šiai nuomonei pritarė ir Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė. Dauguma profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų keliamų klausimų, pavyzdžiui, dėl paslaugų kainų, paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, yra bendri visoms įstaigoms. Direktorė pakvietė įstaigas daugiau kalbėtis ir bendradarbiauti tarpusavyje, iškylančias problemas spręsti kartu. Teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, pasiekti išties geri rodikliai ir tai yra visų šias paslaugas teikiančių įstaigų darbo rezultatas.

Programos efektyvumo rodikliai Lietuvoje

2017 m. profesinės reabilitacijos programą baigusių dalyvių įsidarbinimo rodiklis – 73,7 proc.
Iš jų išsilaikė darbo rinkoje:
·     3 mėn. po programos baigimo 60,3 proc.
·     6 mėn. po programos baigimo 53,3 proc.
·     9 mėn. po programos baigimo 49,5 proc.
·     12 mėn. po programos baigimo 46,9 proc.

                                                    

TEISINĖ PSICHOLOGINĖ SOCIALINĖPAGALBA