NDNT pateikiamos oficialios statistikos duomenimis, negalios nustatymo atvejų šalyje mažėja. Tačiau skandalų dėl nesąžiningai nustatomo neįgalumo – ne. Anksčiau yra garsiai nuskambėjusios piktnaudžiavimo istorijos Kaune, Šiauliuose. Praeitą savaitę įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu pareikšti 8 NDNT Klaipėdos teritorinių padalinių tarnautojams, penkiems pacientams bei vienos privačios Šiaulių klinikos savininkui ir gydytojui, NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjui. Ar neįgalumas Lietuvoje iš tiesų yra tapęs paklausia preke?
Neįgalumo nustatymas tikrai nėra parduodama ar perkama paslauga. Mūsų specialistai sprendimus priima remdamiesi sveikatos priežiūros įstaigų parengtais medicininiais dokumentais, teisės aktuose patvirtintais kriterijais. Tačiau šiame procese dalyvaujant besikreipiančiajam ir sprendimą priimančiam darbuotojui bandymo susitarti dėl palankesnės išvados, kurią lydėtų galimai didesnė piniginė išmoka, tikimybė, deja, vis dar išlieka. Kyšio davimas sprendimui iš esmės neturi jokios įtakos. Žmonės taip „perka“ ramybę, savotišką garantiją, kad tarnautojas padarys viską, ką galės, kad sprendimas būtų kuo palankesnis. Tačiau lygiai tą patį NDNT specialistas padarytų ir negavęs jokio atsidėkojimo. Jo pamąstymai ar interpretacijos griežtų kriterijų reglamentuoto sprendimo pakeisti negali.
Dėl neįgalumo, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT kasmet kreipiasi apie 100 tūkst. šalies gyventojų. Tiek sprendimų turi priimti tarnybos specialistai. Ne visada jie patenkina besikreipiančiųjų lūkesčius. Pavyzdžiui, pernai pirmą kartą į NDNT kreipėsi 13 397 darbingo amžiaus asmenys. Nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti 11 398. Beveik 2 tūkst. šalies gyventojų sulaukė nepalankaus sprendimo.
Vis dėlto NDNT Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių skyrių darbuotojams pareikšti įtarimai rodo: korupcijos šešėlis nuo NDNT nesitraukia. Ką daro pati NDNT, kad užkardytų tokius skandalingus atvejus?
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame vidinei teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolei. Įvedėme rotacijos principą – pakartotinai į NDNT teritorinį skyrių besikreipiančius asmenis priima vis kitas skyrius ir vertintojas. Taip siekiame užkirsti kelią išankstiniams susitarimams. Nuo šių metų pradžios dar labiau sustiprinome patikros sistemą – automatiniu būdu kas pusmetį iš kiekvieno teritorinio padalinio atrenkama po 60 bylų ir patikrinami priimti sprendimai. Per šį pusmetį jau atlikta daugiau kaip 3,5 tūkst. tokių patikrinimų. Tiriame visus (net ir anoniminius) gaunamus skundus. Maksimaliai pratęsę sprendimų galiojimo terminus, gerokai sumažinome kreipimųsi į NDNT skaičių (iki 10 tūkst. per metus), taigi ir galimų susitarimų tikimybę.
Svarbiausias NDNT tikslas – objektyvūs ir teisingi sprendimai. Mūsų žiniomis, Klaipėdoje tirti paimtose bylose sprendimai priimti laikantis nustatytų kriterijų. Dalykine, profesine prasme tarnybos darbuotojai nusižengimų neturėtų būti padarę. Žmogiškąja – STT, matyt, turi įrodymų, kad nusikalstamos veikos esama. Lauksime teismo sprendimo.
NDNT – viešojo administravimo įstaiga, mes negalime užsiimti operatyvine veikla. Esame prašę leidimo įrengti savo teritoriniuose padaliniuose vaizdo kameras (žinoma, apie jas informuojant ir pacientus, ir darbuotojus), tačiau duomenų apsauga besirūpinantys tarnautojai tai palaikė pertekliniu reikalavimu. Gal po pastarųjų įvykių jie pakeis savo sprendimą. Į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreipsimės pakartotinai.
STT tyrimo galimybės visai kitokios. Jeigu mes turėtume teisinę galimybę pasitelkti imitacinę veiklą (tariamam pacientui įduoti žymėtų pinigų ir pasiųsti pas vertintoją), o mūsų darbuotojai žinotų, kad bet kada gali būti taip patikrinti, manau, nesąžiningumo atvejų pasitaikytų daug rečiau. Kalbėsimės su STT, kad jie sistemiškai, metodiškai tikrintų mūsų tarnybos teritorinių skyrių darbą. Nuolatinė išorinė kontrolė, manau, tikrai būtų veiksminga.
STT pranešime nurodoma, kad visi 8 NDNT Klaipėdos teritorinių padalinių darbuotojai šešiems mėnesiams nušalinti nuo tarnybos. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad dauguma darbuotojų, kurie sulaukė įtarimų, įteikė prašymus atsistatydinti. Atrodo, kad jie vadovaujasi tokia logika: kol įkliūsiu, tol kyšius imsiu, o kai sučiups – atsistatydinsiu. Jūs patenkinsite jų atsistatydinimo prašymus?
Tai, kad šie darbuotojai buvo sulaikyti ir nušalinti nuo tarnybos, darbdaviui nesuteikia teisės savo iniciatyva jų atleisti. Tokį sprendimą tik jie patys gali priimti. Tik teismui nusprendus, kad jie tikrai nusižengė (analogiškas teisminis procesas Kaune tęsėsi pusantrų metų), Darbo kodeksas suteiktų galimybę nutraukti jų darbo sutartis. Manau, kad neturėtume stengtis išsaugoti tarnybos reputacijai didžiulę moralinę žalą padariusių darbuotojų. Jeigu teismas jų kaltę įrodys – bausmės išvengti nepavyks. Nepaisant to, kur ir ką jie tuo metu dirbs. Už tokią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato bausmę net iki 5 ar 7 metų laisvės atėmimo.
Kokios, Jūsų nuomone, priežastys paskatina tokius piktnaudžiavimo atvejus?
Ne paslaptis, kad NDNT darbuotojai patiria didelį spaudimą. Nedarbas, menkos pensijos, maži atlyginimai – visa tai skatina ieškoti kelių ir būdų pagerinti savo socialinę padėtį. Neįgalumo, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius lydi piniginės išmokos. Jų siekiantys gyventojai vis dar bando gudrauti, ieškoti nors ir menkiausių spragų. Deja, ne visi mūsų darbuotojai atsilaiko.Gana sunku motyvuoti ir tarnyboje dirbančius specialistus. Jų atlyginimai nėra dideli (galiojančią gydytojo licenciją turintys specialistai laisvojoje darbo rinkoje gali uždirbti dvigubai daugiau).Noriu atkreipti dėmesį – šiame procese dalyvauja dvi pusės: pats pacientas ir jo būklę vertinantis specialistas. Tol, kol nepakeisime požiūrio, kol bus duodančių, deja, bus ir imančių. NDNT dirba beveik 400 žmonių. Visų už rankos neišlaikysi. Turime pasitikėti žmonėmis…
NDNT veikia Antikorupcijos komisija. Ar ne jos pareiga būtų rūpintis tokių skandalingų atvejų prevencija?
Antikorupcinė komisija, kurią sudaro 10 tarnybos darbuotojų, iš esmės užsiima gautų skundų tyrimu, švietėjiška veikla. Praėjusiais metais NDNT buvo gavusi 53 skundus dėl asmenims galimai neteisėtai nustatytų darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų galimai korupcinio pobūdžio veiksmų. Išnagrinėjusi 35 atvejus dėl darbingumo lygio nustatymo 11 skundų perdavė Sprendimų kontrolės skyriui, kuris pakeitė 5 sprendimus. Iš 16 Antikorupcinės komisijos gautų skundų dėl asmenims nustatytų specialiųjų poreikių nė vienas iš 3 Sprendimų kontrolės skyriui perduotų atvejų nebuvo pripažintas pagrįstu ar pakeistas.Deja, pateiktuose pranešimuose nerandame konkrečios informacijos nei apie duodamus, nei apie imamus kyšius. Užuominos, kuriomis įvairiuose komentaruose dalijasi internautai – labai abstrakčios.Sprendimų kontrolės skyrius pernai išnagrinėjo 3 161 asmens ir išmokas mokančių institucijų skundą, patikrino 6 131 teritorinių skyrių sprendimą. Pakeisti buvo 504 sprendimai. NDNT nuolat ragina pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Apie tai informuojančias anketas galima užpildyti visiškai anonimiškai. Nieko negindamas noriu paakinti – vienodai nusikaltimą daro tiek kyšį imantis, tiek duodantis. Su korupcijos apraiškomis visi turime kovoti.
Į STT akiratį pateko ne tik NDNT darbuotojai, bet ir medikai.
Neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas – dviejų ministerijų atsakomybės sritis. Pirmiausia siuntimą rengia medikai – jų pateiktos diagnozės tampa pagrindu neįgalumui nustatyti. Būtent šioje grandyje atsiranda pirmosios prielaidos suformuluoti neteisingą išvadą. Tačiau dažniausiai visos kritikos strėlės susminga tik į NDNT. Vis prisimenu vieno garbaus sostinės kardiologo pateiktą diagnozę: IV laipsnio širdies funkcijos sutrikimas. Žmogaus, kuriam nustatyta tokia diagnozė, lūpos turėtų būti pamėlusios, kamuoti dusulys, nes plaučiai pilni skysčių, kojos sutinusios ir pan. Realiai šis žmogus taip neatrodė, tačiau priimdami sprendimą turėjome vadovautis medikų pateiktomis išvadomis. Ar gali visuomenės nepapiktinti toks sprendimas? Juolab, kad po poros mėnesių šis žmogus, nuėjęs į polikliniką, darbo medicinos gydytojui pateikė kitą to paties kardiologo parengtą išvadą, kurioje šiam pacientui nustatytas jau II laipsnio širdies funkcijos sutrikimas. Žmogus stebuklingai pasveiko? Ne. Paaiškėjo, kad jis panoro įsidarbinti troleibuso vairuotoju, todėl reikėjo didesnio darbingumo lygio.
Tokiais atvejais esame užspeisti į kampą. Nors matome, kad medikų pateiktos diagnozės neatitinka realybės, tačiau NDNT neturi galimybių atlikti papildomų tyrimų. Mes negalime pasamdyti specialisto, kuriuo pasitikime, kad jis objektyviai įvertintų žmogaus būklę, ir tik po to priimtume galutinį sprendimą.
O kokią žinią visuomenei perdavė ką tik pasibaigęs regėjimo negalią simuliavusios šiaulietės teismo procesas? Medikė, kuri nustatė šiai moteriai ligą, dėl kurios ji esą neteko regėjimo aštrumo, ir tuo vadovaujantis jai buvo nustatytas itin didelis netekto darbingumo lygis bei specialieji poreikiai, išteisinta. O kiek buvo kaltinimų NDNT dėl esą nusipirkto neįgalumo… Taigi ar reikia stebėtis, kad Šiaulių medikas ir vėl įkliuvo?
Kokių priemonių ketinate imtis, kad tokios istorijos nesikartotų?
Pirmiausia susitiksiu su visų teritorinių skyrių darbuotojais. Turime aptarti susidariusią situaciją, padaryti išvadas. Jau esame paprašę STT, kad rudeniop Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose jie surengtų mokymus. Žinoma, ir patys dar labiau sustiprinsim vidinę kontrolę. Visuomenės pasipiktinimą dažnai kelia dar buvusios MSEK prieš 15 ir daugiau metų priimti „amžini“ sprendimai, kai neįgalumas būdavo nustatomas vadovaujantis visai kitokiais kriterijais. Iki šiol pasigirsta pasakojimų, kaip esą žmogus su visiška negalia pusei kaimo bulves nukasa. Deja, kol nepakeisti įstatymai, kol juose nėra sąvokos, kad galime naikinti anksčiau priimtus sprendimus, to daryti negalime. Laukiame ir naujos specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos, kai vietoj dviejų – priežiūros (pagalbos) ir slaugos – turėtų atsirasti keturi specialiųjų poreikių lygiai. Pritariu socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pozicijai, kad reikia peržiūrėti negalios nustatymo sistemą. Jei pinigines išmokas dėl turimos negalios pakeistume socialinėmis paslaugomis, situacija turėtų iš esmės pasikeisti.