Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija aktyviausiai bendruomenės veikloje dalyvaujančius narius rugsėjo mėn. sukvietė į neįgaliųjų lyderystės ir savipagalbos įgūdžių mokymus. Jų esmė – kiekvienas žmogus, nepaisant ligų ar kitų problemų, gali prisidėti prie organizacijos ir jos narių gerovės bei keičiant nuostatas apie negalią ir neįgaliuosius. Mokymuose dalyvavo 21 asmuo, iš jų 14 neįgaliųjų.
Skatinti lyderystę
„Psichikos neįgaliuosius vis dar žymi didžiulė stigma. Tik labai menka dalis šių žmonių dirba. Vienintelė galimybė jiems išreikšti save, padėti vieni kitiems, – bendrijos. Labai svarbu, kad mūsiškių bendruomenės nebūtų užsidariusios, turėtų iniciatyvos veikti, matytų savo veiklos prasmę. Šiais mokymais siekėme, kad neįgalieji aktyviai dalyvautų bendruomenių veiklose, prireikus galėtų perimti iniciatyvą. Sukvietėme aktyviausius, neabejotinai turinčius lyderio savybių“, – sako Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.
Jis pasidžiaugė, kad jau dabar tarp bendrijų narių atsiranda aktyvių žmonių. „Kai Šiluvos neįgaliųjų globos bendrijos vadovė išėjo motinystės atostogų, vadovauti ėmėsi viena iš narių Jūratė Dabžanskienė. Ji sėkmingai perėmė ir organizacinius, ir administracinius reikalus. Jei ne ji, bendruomenei veikiausiai būtų tekę užsidaryti. Tai rodo, kaip svarbu ugdyti lyderius iš to paties rato, turėti tokių žmonių, kurie prireikus galėtų drąsiai perimti vadovavimą“, – pabrėžia bendrijos vadovas.
Ne mažiau svarbios psichikos negalią turintiems žmonėms ir pagalbos sau grupės. Dalyvaudami jose šie žmonės padeda ne tik kitiems, bet ir sau. „Visiems psichikos sutrikimų turintiems žmonėms būdinga ta pati situacija, problema ar būsena. Tik veikdami kartu jie gali pasiekti tokių rezultatų, kokių niekada nepasiektų būdami po vieną. Savipagalba – tai ta pagalba, kuri papildo profesionalų teikiamas paslaugas, ji lyg alternatyva šiuolaikinėms sveikatos ir socialinėms paslaugoms“, – teigia V. Nikžentaitis.
Svarbu jungtis į grupes
Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Angelė Kaušylienė susirinkusiems dėstė reikšmingus dalykus: kaip svarbu jungtis į grupes, padėti vieni kitiems, kokių savybių turintis žmogus gali tapti grupės lyderiu. „Grupinis terapijos metodas taikomas tada, kai reikia palengvinti sergančiųjų, neįgaliųjų išgyvenimus, jis tinka netektį išgyvenantiems žmonėms. Grupės gali susidaryti tiek ligoninėse, tiek įvairiose įstaigose, tiek bendruomenėse, tiek mokyklose“, – sako profesorė.
Jos teigimu, grupės nariai vieni kitiems suteikia vilties, pasako – esi ne vienas su savo problemomis. Labai svarbu, kad grupės nariai ne tik imtų, bet ir duotų. Grupės ypatingos tuo, kad kuria tam tikrus narių tarpusavio santykius. Į jas jungiasi labai skirtingi žmonės, todėl itin svarbi tarpusavio pagarba, suprasti savo priklausomumą kolektyve, padėti kitiems nariams. „Norint burti grupę, labai svarbu išsikelti bendrus tikslus, susidaryti planą, numatyti, kokius vaidmenis kiekvienas narys atliks. Labai svarbi ir narių empatija, noras padėti“, – aiškina A. Kaušylienė.
Lyderio vaidmuo ir savybės
Pasak profesorės, paprastai grupės susiformuoja tada, kai atsiranda poreikis burtis. Vis dėlto kiekvienoje grupėje turi būti lyderis. „Lyderis – tai tas žmogus, kuris geba vadovauti grupei, suderinti jos narių interesus, spręsti konfliktus, priimti sprendimus. Jo žodis turi būti svariausias“, – pabrėžia A. Kaušylienė.
Lyderio tikslas – išjudinti, motyvuoti grupės narius, siekti, kad visiems kartu būtų gera, kad visi galėtų pasidalyti savo rūpesčiais. Lyderis rūpinasi, kad komandos darbas būtų aktyvus, žino grupės narių stiprybes ir silpnybes.
Pasak A. Kaušylienės, grupės lyderis turi suprasti kitų grupės narių kūno kalbą, nekomentuoti ir nekritikuoti jų. Jis turi elgtis pagal grupės narių taisykles, nepamiršti visų poreikių. Lyderis turėtų nebijoti, jeigu kas nors grupės veikloje vyksta ne pagal planą, tačiau jo turėtų nepamiršti ir laiku koreguoti. Jo pareiga – skatinti grupės narių savarankiškumą ir jausmų raišką, išgirsti kiekvieną grupės narį, net tą, kuris nelinkęs dalytis savo emocijomis ir patirtimi.
„Vis dėlto grupės lyderis neturėtų jaustis visa žinančiu, mokančiu, turėtų stengtis grupei neprimesti savo nuomonės. Jis turi gebėti analizuoti savo paties elgesį, poveikį grupei“, – aiškina A. Kaušylienė.
Lyderis turėtų žinoti ir tai, kaip išvengti konfliktų. „Pirmiausia apibrėžkite konfliktą ne kaip vieno žmogaus, o visos grupės problemą. Išklausykite kiekvieno nario nuomonę, stenkitės rasti panašumų ir skirtumų, viską išsiaiškinti iki galo, kad būtų gerai suprantama kiekviena nuomonė. Neignoruokite prasidedančio konflikto užuominų, patikrinkite jas. Dirbkite, kad būtų sukurti šilti tarpusavio santykiai, o ne konkurencija“, – būsimus lyderius mokė profesorė.
Jei konfliktų patiems grupės nariams išspręsti nepavyksta, galima pasikviesti konsultantą – psichologą, socialinį darbuotoją, psichiatrą ar kitą asmenį, kuris padės išsiaiškinti grupėje kylančias problemas ir jų priežastis.
A. Kaušylienė taip pat primena, kad visi grupės nariai turi bendrauti tiesiogiai, ne per tarpininką, visi turi jaustis lygiaverčiai: „Lyderis visada turi pasitikslinti, ar gerai išgirdo išsakytas mintis. „Raktiniai grupės lyderio žodžiai turi būti „Ar aš teisingai supratau?“, „Ar norėjai tai pasakyti?“ Kiekvienas kalbam tam tikra kalba, kuri priklauso nuo mūsų profesijos, išsilavinimo, kitų dalykų, todėl pasitikslinti ypač svarbu.“
Lyderis turi būti atviras, išradingas, turėti humoro jausmą, tačiau nebijoti išsakyti savo emocijų. Jei lyderis negeba valdyti situacijos, grupėje gali atsirasti priešiškumas, agresyvumas, problemos gali būti nesprendžiamos ir neieškoma kompromisų.
Profesorės teigimu, grupės lyderiu nebūtinai visą laiką turi būti tas pats žmogus. Grupė gali sutarti, kad per kiekvieną užsiėmimą lyderis bus vis kitas, sudaryti tam tikrą eilę, kas užims šią poziciją.
Netradiciniais, pamokančiais praktiniais gamtoje vykusiais užsiėmimais mokymų dalyvius sudomino Vadybos ir psichologijos instituto direktorė prof. Aistė Diržytė. Ji mokė grupės narius įveikti stresines situacijas, visi kartu mokymų dalyviai imitavo pagalbos sau grupes. Atlikę praktines užduotis, visi įsivertino jų poveikį ir apibendrino sužinotas naujoves.
Dalyviai: mokymai labai naudingi
Visi kalbinti mokymų dalyviai liko patenkinti puikiai pavykusiu renginiu. Kauno klubo „Likimo draugai“ atstovas Gediminas Juodelė sako, kad viskas, kas susiję su lyderyste, jį labai domina. „Stengiuosi padėti klubo vadovei tiek, kiek įmanoma. Per mokymus supratau, kad būti lyderiu labai sudėtinga, kad iki tikro lyderio man dar toli. Turime įkūrę savipagalbos grupę, kur taikome visus metodus, kokius išgirdau per mokymus, bet sužinojau ir įdomių naujovių, kurias parvešiu savo klubo nariams. Bet kokie mokymai yra labai naudingi – šiuolaikiniame gyvenime viskas labai greitai kinta, todėl pačiam sužinoti naujoves sudėtinga“, – sako G. Juodelė.
Vyras pasakoja, kad klube „Likimo draugai“ visada atkreipiamas dėmesys į aktyvesnius, veiklesnius žmones, juos stengiamasi skatinti. „Jei žmogus gabus kurioje nors srityje, stengiamės pastebėti, palaikyti, padrąsinti. Pasitikėjimas, pagalba – viena stipriausių mūsų organizacijos pusių“, – sako pašnekovas.
Kėdainių psichikos sveikatos dienos centre besilankanti Gražina Grudienė sako per mokymus išgirdusi daug gerų patarimų ne tik apie lyderystę ir pagalbos sau grupes, bet ir kaip pažinti save, kaip bendrauti, geriau suprasti vieniems kitus. Moteris lankėsi pagalbos sau grupėje, todėl ši tema jai aktuali. „Kai atėjau į tokią grupę pirmą kartą, buvo nedrąsu. Pamačiau, kad visi sėdi susikaustę, įsitempę. Priėjau prie kiekvieno ir apkabinau. Tai ne tik atpalaidavo visus, bet ir tapo gražia mūsų grupės tradicija. Supratau: atiduodamas dalelę šilumos, pasakydamas ką nors gera, keiti ne tik tarpusavio santykius, į gera keitiesi ir pats“, – pabrėžia moteris.
Ji sako jaučianti, kad traukia kitus žmones, daugelis jai atsiveria, nori išsikalbėti. Pasak Gražinos, labai svarbu, kad lyderių atsirastų neįgaliuosius vienijančiose grupėse, tarp tą pačią problemą turinčių žmonių. Būdami tokie patys, jie geriau supranta kitus grupės narius.
Utenos rajono sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai vadovaujanti Jūratė Jasinskaitė sako per mokymus atnaujinusi ankstesnes žinias. Moteris turi socialinio darbuotojo išsilavinimą, jos lyderystės patirtis – jau apie dvidešimt metų. „Labiausiai patiko mintis, kad lyderio pozicija galima dalytis, užleisti ją kitam. Visa, ką išgirdau apie grupę, jos formavimą, veiklą, per dvi dešimtis metų praktikos jau išgyvenome. Pridarėme klaidų ir jas taisėme. Žinodamas teoriją, gali tą patį kelią nueiti lengviau ir paprasčiau“, – mano J. Jasinskaitė.
Pasak jos, psichikos sutrikimų turintys žmonės dažnai būna nedrąsūs, susikaustę, todėl reikia didinti jų pasitikėjimą savimi. Ji sako pastebėjusi, kad į grupes ir bendrijas besiburiantys psichikos negalią turintys žmonės kur kas rečiau gydosi ligoninėse, jų ligos remisija trunka ilgiau. „Mūsų bendrijoje besilankančių žmonių remisija tęsiasi ir po dešimtį, ir po penkiolika metų, nors anksčiau jiems tekdavo gydytis ligoninėje ir kas dvejus metus. Tai rodo, kokia svarbi yra pagalba sau, kaip negalią turintiems žmonėms reikia būti kartu“, – sako moteris.
J. Jasinskaitė pabrėžia, kad prie Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos surengtų mokymų sėkmės daug prisidėjo ir graži aplinka, vaizdingas Pailgio ežeras, poilsiui skirti nameliai pušyne ir puikus oras. „Dalyvauju visuose bendrijos rengiamuose mokymuose. Vis dėlto šie įsimins labiausiai – kartu su teigiamomis emocijomis įgytos žinios įsitvirtina geriau“, – teigia pašnekovė.