Nepriklausoma Lietuva – laimė gyventi be tvorų, grotų ir piktų sanitarų

By vasario 15, 2018Uncategorized @lt

Psichikos negalią turintiems žmonėms Vasario 16-oji didelė šventė. Nepriklausomybė suteikė laimę gyventi be tvorų, grotų ir piktų sanitarų.
   

Daugelis dar mena sovietmetį, kai kitokių žmonių visuomenėje tiesiog „nebuvo“. Sergantys psichikos ligomis metų metais buvo gydomi psichiatrinėse ligoninėse, gyveno uždarose globos įstaigose. Dabar šie žmonės, nors ir tebėra stigmatizuojami, turi kur kas daugiau galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime ir išreikšti save.

Gadino „socialistinės visuomenės“ veidą

Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, sovietinė visuomenė buvo „švari“. Apie kitokius žmones, ypač – turinčius psichikos negalią, buvo stengiamasi tylėti. Šeimos gyveno uždarą gyvenimą, žmonės dienas leido uždaryti tarp keturių sienų, izoliuotose institucijose. „Apie žmogaus teises tuomet net nebuvo kalbama. Sergantys psichikos ligomis buvo farširuojami vaistais, nebuvo psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos ir kitų dabar jau įprastų dalykų“, – pasakoja bendrijos vadovas.

Pasak jo, gydant psichikos sutrikimus reikia daugiau ir įvairesnių bendruomeninių paslaugų. „Be abejo, vaistai – taip pat labai svarbu, jie padeda žmonėms sveikti po ūmių būsenų. Tačiau psichoterapinė pagalba, įvairios kitos terapijos padeda turintiems psichikos negalią geriau pasijusti visuomenėje, išreikšti save, kurti“, – teigia V. Nikžentaitis.

Bendrijos vadovas apgailestauja, kad ir dabar tik nedidelė dalis žmonių, sergančių psichikos ligomis, turi galimybę dirbti, trūksta tinkamų įdarbinimo programų. Vis dėlto burdamiesi į bendruomenes, šie žmonės jau gali realizuoti save, atrasti talentus. „Savo bendruomenes stengiamės konstruoti taip, kad iš gydymo įstaigų grįžę žmonės gautų tęstinių paslaugų, turėtų, kur ateiti. Kartais labai svarbi galimybė pasikalbėti, pabendrauti, išgerti puodelį arbatos. Tai padeda sveikti“, – sako bendrijos vadovas.

Mokėsi iš užsienio šalių

V. Nikžentaitis pasakoja, kad pertvarkant psichikos sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje remtasi užsienio šalių patirtimi. Bendrijos vadovas buvo vienas iš pirmųjų, kurie sėmėsi socialinio darbo patirčių Danijoje. „Praktiką šiaurės Jutlandijoje, Limfjordeno mokykloje, atlikau dar 2000-aisiais, kai socialiniai darbuotojai Lietuvoje tik ką pradėti rengti. Buvo nepaprastai naudinga susipažinti su Skandinavijos patirtimi, įgyti naujų žinių, pamatyti, koks užsienyje požiūris į žmones, turinčius proto, psichikos negalią“, – mena V. Nikžentaitis.

Pasak jo, savanoriauti centre, kur lankosi psichikos ir proto negalią turintys žmonės, garbė kiekvienam Danijos piliečiui. Čia atvykdavo ryškiausių šios šalies futbolo žvaigždžių, artistų, menininkų. „Limfjordeno mokyklą lankė sunkią negalią turintys žmonės. Čia jie galėjo gyventi savarankiškai, dirbo savo darbus, mokėsi, tvarkėsi, o savaitgaliais grįždavo į savo šeimas. Šio centro patirtis buvo labai įdomi, ypač – meno terapijos poveikis sunkios negalios žmonėms“, – sako V. Nikžentaitis.

Drauge su neįgaliaisiais lietuvis tuokart mokėsi teatro terapijos paslapčių. „Įdomu tai, kad neįgalūs žmonės kuriant spektaklį dalyvavo nuo pat pradžių – kartu su vadovais rinkosi pjesę, gamino kaukes, mokėsi judesio, scenos meno. Specialistas tik vadovaudavo diskusijoms, o visas kūrybinis procesas, darbas vyko kartu“, – prisimena V. Nikžentaitis.

Grįžęs į Lietuvą, teatro terapijos V. Nikžentaitis ėmėsi Markučių dienos veiklos centre. „Surinkau vieną iš pirmųjų Lietuvoje neįgaliųjų teatro trupių. Mums padėti ateidavo ir profesionalių Šiaulių teatro aktorių, turėjome profesionalią scenografę. Per dvejus metus dalyvavome ne viename teatrų festivalyje tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Viename iš jų, Danijoje, Orhuso mieste, su spektakliu „Magiškas pasaulis“ (angl. Magic world) 2001-aisiais laimėjome antrąją vietą. Net danai buvo nustebę, kaip per trumpą laiką sugebėjome parengti tokį projektą, sukurti pasaulinio lygio spektaklį“, – sako bendrijos vadovas.

V. Nikžentaitis stengėsi perduoti savo patirtį ne tik negalią turintiems žmonėms, bet ir kolegoms, universitetų studentams. „Kviesdavome studentus į pasirodymus. Taip pademonstravome, kad ir sunkią negalią turintys žmonės gali vaidinti profesionaliai. Atsirasdavo abipusis ryšys, neįgaliųjų kūrybinės galios sustiprėdavo, o visuomenė pamatydavo, kad negalios nereikia bijoti, kad psichikos ligas galima valdyti ir normaliai gyventi bendruomenėje“, – kalba bendrijos vadovas.

Būti kartu naudinga visiems

Sukaupta patirtimi V. Nikžentaitis ir dabar dalijasi su bendrijomis, kurios dirba su psichikos negalią turinčiais žmonėmis. „Kūrybiškumui ugdyti skiriame labai daug dėmesio. Visoje Lietuvoje esančiose mūsų bendrijose yra daug talentingų žmonių, o menas, kūryba užima labai svarbią vietą. Mūsų žmonės ir vaidina, ir dainuoja, ir kuria įvairius meniškus darbus. Visa tai padeda sveikti“, – teigia bendrijos vadovas.

Jo svajonė – įkurti psichikos negalią turinčių žmonių teatrą. „Patirties turiu, žinau, ką daryti. Tiesa, kol kas trūksta lėšų pasisamdyti profesionalų aktorių, kuris dirbtų su mūsų žmonėmis, bet tai – labai reikalinga veikla, kurios neįgalieji labai laukia“, – sako V. Nikžentaitis.

Bendrijos vadovas neslepia – negaliesiems ne visada reikia pompastiškų švenčių, didelių renginių. Kartais tiesiog pakanka pasikviesti keletą draugų, su kuriais būtų gera ir jauku. V. Nikžentaičiui pritaria ir VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė: „Stengiamės, kad visos mūsų šventės būtų smagios, turiningos, kažkuo mus praturtintų.“

Besilankantys Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje visada džiaugiasi šventes galėdami paminėti su svečiais. Šįkart Vasario 16-osios kartu švęsti atvyko vienos politinės partijos Lazdynų skyriaus nariai. Neįgalūs žmonės, kartu su muzikos vadove Julija Kovalenko, svečiams parengė keletą gražių lietuviškų dainų, tarp kurių – ir Lietuvos partizanų, ir liaudies kūryba. Svečiai atsivežė talentingų žmonių, kurie šeimininkus taip pat pradžiugino savo dainomis.

Pasak viešnios Onos Valiukevičiūtės, panašūs susitikimai labai naudingi, nes padeda visuomenei pakeisti požiūrį į psichikos negalią turinčius žmones. „Po šio susitikimo pradingo daugybė stereotipų. Pamačiau, kad psichikos negalią turintys žmonės niekuo nesiskiria nuo kitų, jie turi savo bendriją, savo interesų. Žinoma, visuomenė jiems turi padėti“, – įsitikinusi renginio viešnia.

Kristiną Smirnovaitę, Lazdynų skyriaus aktyvistę, su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija sieja ilgalaikis bendradarbiavimas. „Visada mielai lankausi pas šiuos žmones, ypač tada, kai pasijuntu blogai. Čia visada pasisemiu geros energijos. Norėjosi ir kolegas supažindinti su šiais pozityviais ir šauniais žmonėmis“, – šypsosi K. Smirnovaitė.

Psichikos negalią turinčius žmones ypač pradžiugino dovana – Lietuvos vėliava. Ja žadama papuošti bendrijos patalpas Vasario 16-osios proga.

Džiaugiasi laisve

Bendra šventė, jauki, meniška muzikinė programa didelį įspūdį paliko visiems. „Vasario 16-oji man svarbi šventė. Švenčiame ją ne tik bendrijoje, bet ir namuose. Šįkart, laukdami svečių, puošėme patalpas, gaminome stendą, karpėme gėles, repetavome dainas. Lietuva – mūsų visų namai, mūsų valstybė. Puiku, kad ji – nepriklausoma“, – sako bendrijos narys Vladas.

Kita bendrijos narė Eglė taip pat džiaugiasi, kad Lietuva iškovojo laisvę. „Psichikos negalią turintiems žmonėms ji dar brangesnė negu visiems kitiems. Dar pamenu sąlygas ligoninėje sovietmečiu – su vielinėmis tvoromis, grotomis, durimis be rankenų, sanitarais, kurie budriai saugojo kiekvieną žmogų. Dabar režimas kur kas laisvesnis. Gali vaikščioti, kur nori, personalas bendrauja su tavimi kaip su žmogumi. Visa tai – nepriklausoma mūsų Lietuva“, – sako Eglė.

Štai Ada pasakoja, kad nepriklausomybė ypač svarbi jos vaikams, anūkams. Pokariu kaime augusi moteris puikiai pamena partizanų judėjimą, jos namuose lankėsi pats Juozas Ramanauskas-Vanagas. „Tuo metu buvome dar vaikai. Pamenu, kaip mums patiko partizanų ginklai. Stribus, rusus vadindavome „tie su pagaliais“, nes jų ginkluotė atrodė prastai“, – prisimena Ada. Moteris džiaugiasi, kad Lietuva vis gražėja, kad laisvė atnešė kur kas daugiau galimybių ir žmonėms, turintiems įvairių negalių.

Naujieji draugai pasižadėjo tęsti užsimezgusią gražią draugystę, įgyvendinti bendrus projektus. Vienas iš jų – bendros dainos pavasarį Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos rengiamoje dainų šventėje „Uždainuokime kartu“.

 

 

TEISINĖ PSICHOLOGINĖ SOCIALINĖPAGALBA