Modelių rasti buvo sunku
Pasak G. Stasytienės, nuolatiniai tėvų, auginančių vaikus su negalia, palydovai – dvasinis skausmas dėl savo atžalos, taip pat gailestis, kurio jie sulaukia iš aplinkinių. „Vaikai su negalia nuolat varstomi žvilgsniais, patiria patyčių. Sumaniau suteikti ir jiems, ir jų tėvams nors šiek tiek džiaugsmo. Idėja pasidalinau su dizainere Evelina Budriene. Ji mielai sutiko prisidėti“, – pasakoja renginio iniciatorė.
G. Stasytienė neslepia – šeimų, kurios sutiktų dalyvauti rengiamame madų šou, rasti buvo nelengva. „Kreipiausi į neįgaliųjų forumus socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesiogiai bendrauju su šeimomis, auginančiomis vaikus su negalia. Visų prašiau, kad dalyvautų patys ir pakalbintų savo pažįstamus. Nemažai tėvų nesutiko iškart, kiti atsisakė vėliau. Ačiū Vaivai Dulevičiūtei, kuri greitai sureagavo į mano prašymą ir surado net keturias šeimas, norinčias dalyvauti projekte“, – sako G. Stasytienė.
Į sceną demonstruoti specialiai jiems sukurtų drabužėlių lipo vienuolika vaikų – ne tik iš Kauno, bet ir iš Vilniaus, Kėdainių, Kupiškio, Jiezno. „Gaila, visų vaikų prieš renginį surinkti nepavyko, tad ir parepetuoti pasirodymo iš anksto neturėjome galimybės. Dauguma dalyvių atvažiavo prieš pat šventę, o viena mergaitė netikėtai susirgo. Baiminausi, kad renginį teks atšaukti. Tačiau viskas pavyko“, – šypsosi G. Stasytienė.
Scenoje – spalvų įvairovė
Nors oras šventės dalyvių nelepino, lietus vis grasinosi prapliupti iš žemai plaukiančių debesų, bet visų nuotaika buvo puiki. Vaikai matavosi jiems skirtus drabužius, noriai pozavo prieš fotografo objektyvą, demonstravo naujus rūbelius tėveliams.
Akį iš tolo traukė aukšta, dailiai nuaugusi Raminta iš Kauno. Merginai – aštuoniolika, ji turi kompleksinę negalią. Ramintai diagnozuotas cerebrinis paralyžius, ji sunkiai vaikšto. Tačiau tai nesutrukdė merginai išdidžiai žengti į sceną, pasipuošus jai specialiai dizainerės sukurta suknele.
„Dukra labai norėjo pasijusti tikra manekene. Ji noriai matavosi suknelę, taisė, gražino ją kartu su dizainere pagal savo skonį. Raminta pati išsirinko ir medžiagą suknelei“, – šypsosi mama Paulina.
Rugiagėlių mėlynumo sportiniu kostiumu pasidabinusi netoliese staipstėsi Rugilė. Mergaitei nustatytas Dauno sindromas. Pasak mamos Vilmos, ji – itin komunikabili, labai mėgstanti bendrauti, mokykloje turi daugybę draugų. Šiais metais dvylikametė Rugilė pirmą kartą viena buvo stovykloje. Mama džiaugiasi, kad ji – drąsi ir labai sociali.
Rugilei dizainerės sukurtas kostiumas labai patinko. Mėlyna – jos mėgstamiausia spalva. Pagal mergaitės pageidavimus drabužis papuoštas žaismingomis aplikacijomis ir gėlytėmis.
Diana su Neilu į madų pristatymą atvažiavo net iš Kupiškio. Šešiamečiui Neilui diagnozuotas cerebrinis paralyžius, berniukas nevaikšto, sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Diana sako, kad, sužinojusi apie renginį, nėmaž nedvejojo, ar jame dalyvauti. Neilui panašios išvykos teikia labai daug džiaugsmo. „Sūnui patinka puoštis. Visada kartu važiuojame pirkti drabužių, jis pats juos pasirenka. Neilas lanko darželį, nori visada dailiai atrodyti“, – šypsosi Diana.
Dizainerė berniukui pasiuvo trikotažinį sportinį kombinezoną. „Neilas nekalba, bet iš jo veido išraiškos matyti – rūbas patiko. Saugosim kombinezoną, jis bus gražus prisiminimas apie šventę“, – kalba Diana ir pabrėžia, kad panašūs renginiai labai reikalingi tiek vaikams, tiek jų tėveliams, tiek ir visuomenei.
Žingsniavo tarsi podiumu
Išdidžiai nauju pilku drabužėliu pasidabinęs tarp kitų madų šou dalyvių sukiojosi Arminas, atvykęs į renginį kartu su tėčiu ir mama. „Apie tai, kad rengiamas toks madų šou, sužinojome iš socialinio tinklo „Facebook“ grupės. Arminas mėgsta muziką, yra labai artistiškas, nori visur dalyvauti. Jis nebijo žmonių, su visais bendrauja, sveikinasi. Štai, ir atėjęs į šventę iškart norėjo bėgti pasisveikinti su policininku“, – šypsosi berniuko tėtis Valdas.
Arminas noriai pozuoja prieš fotografo objektyvą, tarsi tikras menekenas pasisuka šonu, pritupia. Paklaustas, ar patinka naujasis drabužis, jis šypsosi – labai. Ypač patinka zigzagas, besidriekiantis per visą liemenės ir kelnių ilgį – jį berniukas vadina žaibu.
Patriciją dizainerė papuošė pūstu tiuliniu sijonėliu ir originaliu megztuku. Mergaitė taip pat turi kompleksinę negalią – jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius, hidrocefalija. Mama Aušra sako, kad Patricija labai norėjo dalyvauti šventėje. „Nors daugelis mamų nedrįsta su neįgaliais vaikais pasirodyti viešai, mes neturime, ko slėpti. Patricijai toks renginys – pramoga, o mama dėl vaiko gali padaryti viską. Juolab kad ir drabužis dukrai labai patinka“, – renginiu džiaugiasi Aušra.
Mama Erika su dukromis Urte bei Erika atvyko iš Prienų rajono, Jiezno. Negalią turi tik Urtė, tačiau Erika labai norėjo scenoje palaikyti sesę. Vienuolikmetė Urtė sako, kad išeiti į sceną baisoka, juolab kad ji nedalyvavo repeticijoje, drabužėlį gavo prieš pat renginį. „Vieną kartą scenoje pasirodyti smagu, bet manekene dirbti nenorėčiau. Mano svajonė – būti kosmetologe“, – šypsosi Urtė.
Mama Erika sako, kad gražus mergaitei dizainerės sukurtas drabužėlis puikiai tiks pasirodymams koncertuose – Urtė labai mėgsta dainuoti. Mama dukrą šįkart dailiai sušukavo – baltos gėlės plaukuose gražiai derėjo prie ryškiai mėlynos suknelės.
Kurs ir naujų projektų
Dizainerė E. Budrienė savo rudens mados kolekciją vaikams pavadino „Ne / Kitoks“. Drabužėlius kūrusi ir siuvusi moteris sako, kad dirbti su negalią turinčiais vaikais buvo labai įdomu. Daugelis turėjo savų pageidavimų, į juos dizainerė atsižvelgė.
„Siūti neįgalią turintiems vaikams nėra sunkiau negu bet kuriems kitiems. Svarbiausia užduotis – kad visiems būtų ir patogu, ir gražu“, – dėsto E. Budrienė.
Pasak jos, mergaitės labiau pageidavo suknelių ir sijonų, berniukai – kombinezonų ar kostiumėlių. Drabužiams siūti dizainerė daugiausia rinkosi trikotažą – jis vaikams patogus, medžiaga patvari. Visi scenoje demonstruoti drabužėliai jiems ir atiteko, galės puoštis ir vėliau.
Pasak E. Budrienės, tai – jau ne pirmas jųdviejų su G. Stasytiene įgyvendintas projektas. Tačiau pirmas, rengtas neįgaliems vaikams.
G. Stasytienė džiaugiasi – nors įtampos prieš renginį būta nemažai, tačiau, pasiklausius tėvelių atsiliepimų, atrodo, kad pirmas blynas neprisvilo. „Žinoma, daug ką reikėtų tobulinti, prieš pasirodymą su vaikais parepetuoti. Tačiau didžioji dalis mūsų manekenų ir manekenių buvo labai artistiški, į sceną žengė drąsiai ir tvirtai, elgėsi joje gražiai, atrodė estetiškai. Puiku, kad mums buvo suteikta galimybė pasirodyti šventėje, skirtoje visiems vaikams“, – šypsosi G. Stasytienė.
Abi moterys teigia jau dabar planuojančios, ką būtų galima nuveikti ateityje. Juolab kad puiki komanda, galinti įgyvendinti originalius sumanymus, jau suformuota.