Žmonės, sergantys psichikos ligomis, iki šiol yra viena labiausiai pažeidžiamų ir diskriminuojamų grupių Lietuvoje. Po patirtos krizės iš gydymo įstaigų išėjusiems žmonėms trūksta reabilitacijos, kuri padėtų grįžti į visuomenę. Vienas tinkamų būdų tai padaryti – fizinė veikla. Ji ne tik stiprina kūną, bet ir padeda emociškai pasijusti geriau.
Juda nedaug
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos atlikta apklausa rodo, kad ne visi sergantieji psichikos ligomis linkę aktyviai judėti. Trūksta ir projektų bei programų, kurios suteiktų jiems galimybę sportuoti.
„Daugiau kaip pusė apklaustųjų atsakė, kad sportuoja retai arba nesportuoja visai. Savarankiškai kartais mankštinasi taip pat tik pusė mūsų žmonių. Vos keletas lankosi sporto klubuose, baseinuose, ne visi kasdien skiria laiko aktyviai fizinei veiklai. Tačiau absoliuti dauguma įsitikinę, kad fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos psichikos sveikatai“, – pabrėžia VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos socialinė darbuotoja Vilma Kunsmonaitė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto penkto kurso studentas, bendrojo fizinio parengimo treneris Simonas Utkus sako, kad fizinis aktyvumas padeda visiems žmonėms, jis prisideda ir prie geresnės psichikos sveikatos. Dar senovės romėnai suprato, kad tik sveikame kūne gali būti ir sveika siela.
Fizinio aktyvumo nauda – neginčytina
„Fiziniam aktyvumui derėtų skirti dėmesio kasdien. Visi sutrikimai prasideda nuo smulkmenų, vėliau išauga į dideles problemas. Sportas – puiki įvairių negalavimų prevencija. Pasportavusiam žmogui atrodo, kad gali kalnus nuversti, atsiranda energijos. Tai – teigiamas stresas kaulams, raumenims, taip pat ir psichikai“, – sako S. Utkus.
Sportas ir po jo atsiradęs nuovargis padeda užmigti, pasportavus miegas būna kokybiškesnis. Jei žmogus nejuda, jis linkęs tukti. „Kartu su nutukimu atsiranda ir daugybė kitų bėdų: nepasitikėjimas savimi, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ar kvėpavimo ligomis. Antsvorio turinčiam žmogui sunkiau miegoti, jam trūksta oro, jis dažniau pabunda naktį. Šioms problemoms kelią galima užkirsti iš anksto – aktyviai judant, sportuojant“, – pabrėžia S. Utkus.
Sportas taip pat sumažina onkologinių ligų riziką, jis svarbus hormoninėms organizmo sistemoms. Aktyvus judėjimas ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos ilgainiui ima kankinti įvairūs skausmai ir negalios. „Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių atrodo, kad sportas – jau ne jiems, tačiau tai ydingas mąstymas. Sportuojantiems vyresnio amžiaus žmonėms stiprėja kaulai, judėjimas padeda širdžiai, kraujagyslėms, sportuojant didėja deguonies poreikis, lavinama širdis, kuri geriau išnešioja kraują po kūną“, – kalba būsimasis medikas.
Japonijoje, kurios gyventojai garsėja ilga gyvenimo trukme, vyresnio amžiaus žmonėms kasdien po 20 min. rekomenduojama skaityti, skaičiuoti, pasakoti istorijas, o 60 min. būti fiziškai aktyviems. Įrodyta, kad fizinis pasyvumas labai greitai neigiamai paveikia žmogaus smegenis.
S. Utkaus teigimu, psichikos negalią turintys žmonės dažniau nei likusi visuomenės dalis miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Tai taip pat gali būti susiję su nejudrumu. Žmonės, turintys psichikos negalią, bet kada gali susirgti ir kita liga, ypač – vyresnio amžiaus. Todėl vietoj perteklinio medikamentų kiekio siūlyčiau visiems kuo dažniau judėti. Sportas, aktyvi veikla labai naudingi kraujagyslėms, kepenims, sumažina riebalų sankaupas ir organizmo viduje. Tai pagerina visų organų funkcionavimą.“
Mokslininkų įrodyta, kad fizinis aktyvumas padeda mąstymui. „Besimokydami, užsiimdami kita aktyvia protine veikla pavargstame. Vidutiniškai po 45–60 min. skaitymo žmogus jau ima nebepriimti informacijos, jo dėmesys nuolat krypsta kitur. Pertrauka, pasivaikščiojimas padeda smegenims. Be to, net trumpas fizinis aktyvumas padeda atitolti nuo savo ir kitų žmonių problemų“, – sako S. Utkus.
Sportas ypač naudingas turintiems stuburo problemų, kurios mūsų visuomenėje ypač dažnos. Pasak S. Utkaus, net 80–90 proc. žmonių bent kartą gyvenime susidūrė su apatinės nugaros dalies skausmais. „Jei skausmas trunka ilgai, jis tampa lėtiniu, žmonės būna įsitempę, sudirgę, pikti. Skausmas tarsi neduoda ramybės, žaloja psichiką. Šiuo atveju taip pat gali padėti sportas. Mokslininkų teigimu, fizinis aktyvumas yra geriausias vaistas nuo 37 ligų. Nereikia bijoti, kad sportas atims pernelyg daug laiko. Kai turime daugiau veiklos, daugiau suspėjame nuveikti“, – pasakoja būsimasis medikas.
Ne supervaistas
S. Utkus pabrėžia, kad fizinė veikla nėra panacėja, kuri išvaduotų psichikos ligomis sergančius žmones iš visų problemų. Vis dėlto tokia veikla gali pagerinti sveikatą, užkirsti kelią kitoms ligoms. „Ypač aktyvi veikla padeda gydant depresiją. Kai kuriose pasaulio klinikose vietoj psichoterapijos seansų žmonėms siūloma sportuoti, judėti. Nė vienas žmogus neverčiamas daryti to, ko jam nesinori: vieni eina pasivaikščioti, kiti – pažaisti krepšinio, treti – tvarkyti aplinką. Tvarkymasis taip pat išjudina kūną, pakelia pulsą, suaktyvina organizmo funkcijas“, – aiškina pašnekovas.
Aktyvi fizinė veikla padeda kovojant su nerimu, nepagrįstomis, neįvardytomis baimėmis. Be to, sportas suvienija, ugdo bendruomeniškumą. „Sergantiems psichikos ligomis kartais būna sunku kalbėti, bendrauti. Sportuojant kalbėtis būtina. Net jei iš pradžių to daryti nesinori, išsikalbėjus pajuntama, kad tai padeda. Likusią dienos dalį jau norisi bendrauti“, – teigia S. Utkus.
Sportas padeda ir tiems, kurie nepatenkinti savo išvaizda, nori ją pakeisti. Jauniems žmonėms nepasitenkinimas savimi gali tapti itin sudėtinga problema, vedančia iki anoreksijos ar bulimijos. „Vis dėlto norėčiau pabrėžti: nereikia tikėtis, kad sporto nauda pasireikš išsyk. Po pirmo karto tikrai nepagerės nuotaika, nesumažės riebalų. Todėl siūlyčiau kiekvienam nusistatyti kasdien pajudėti vis daugiau, įsivertinti, kaip jaučiatės dabar ir po mėnesio ar kelių aktyvios veiklos. Bėgti, eiti nieko nekainuoja, tačiau sveikatai duoda labai daug naudos“, – pabrėžia būsimasis medikas.
Pasak jo, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms neretai sunku prisiversti ką nors daryti, norisi geriau pamiegoti, pagulėti. Išspręsti šią problemą gali padėti sportavimas dviese – tai skatins vienam kitą paraginti, nusistatytų tikslų siekti drauge. Bendrauti su draugais būsimasis medikas taip pat siūlo ne prie puodelio kavos, o vaikštinėjant lauke.
Tobulinti save – visą gyvenimą
S. Utkaus teigimu, sportas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis ir pamilti save. „Laimė susideda iš mažų dalykų, nedidelių laimėjimų. Nuotaiką gali pagerinti ir tai, kad po kelių mėnesių vaikščiojimo tam tikrą atstumą galime nueiti nebejausdami kojų skausmo. Nebūtinai fizinis aktyvumas padės psichikos sveikatai tiesiogiai, tačiau patobulėjęs, sveikesnis kūnas tikrai mums atsidėkos ir geresne psichikos sveikata“.
Būsimasis medikas tvirtina, kad sportuojantys, aktyviai judantys žmonės sensta lėčiau. „Senti žmogus pradeda ne sulaukęs tam tikro amžiaus, o tada, kai nustoja mokytis. Labai didelės reikšmės turi ir aktyvi fizinė veikla. Žmogaus tobulėjimas niekada neturi sustoti“, – pabrėžia S. Utkus.
Žmonėms, turintiems psichikos negalią, Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga būsimasis medikas parodė keletą efektyvių pratimų, kuriuos galima atlikti ir nedidelėje erdvėje, neturint specialių priemonių. Po užsiėmimų visų renginio dalyvių veidus puošė šypsenos. „Dabar žinosime, kad pratimus galime atlikti čia pat, per kiekvieną užsiėmimą, tai neabejotinai prisidės prie geresnės mūsų visų psichikos sveikatos“, – džiaugiasi V. Kunsmonaitė.