Lina Jakubauskienė
Žmonės su psichikos negalia ragina visuomenę atverti jiems duris ir širdis
Turintieji psichikos negalią – viena labiausiai stigmatizuojamų žmonių grupių visuomenėje. Su jais nenorima gyventi kaimynystėje, jie nepageidaujami darbovietėse. Siekdami sumažinti psichikos negalią turinčius žmones žyminčią stigmą, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija surengė kampaniją, pavadintą „Atverk duris“, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į psichikos negalią turinčius asmenis.
Svarbu kalbėti atvirai
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos (LSPŽGB) bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaits pabrėžia, jog be kai kurių visuomenės švietimo kampanijų, vykdytų 2005–2006 m., Lietuvoje iki šiol nebuvo visapusiškos asmenų su psichikos ar proto negalia destigmatizacijos programos. „Mūsų vykdomos kampanijos tikslas – parodyti žmonių su psichikos negalia vidinį pasaulį, supažindinti su jų kasdienybe, joje kylančiomis kliūtimis, pristatyti galimybes suvaldyti ligą. Labai svarbūs ir pasaulyje egzistuojantys destigmatizacijos programų pavyzdžiai – dera žinoti, kaip su šia problema tvarkomasi kitose šalyse“, – pabrėžė bendrijos vadovas.
Jo teigimu, kampanija rengiama remiantis britų patirtimi, kur daug metų veikia „Open door“ programa. „Labai svarbu kalbėti apie psichikos sutrikimus atvirai, keisti neigiamas nuostatas ne tik šios, bet ir kitų socialinių grupių atžvilgiu. Gaila, bet iki šiol į psichikos negalią turinčius žmones vis dar žiūrima kitaip, nei į turinčius fizinę. Kitais metais su destigmatizacijos programa ketiname važiuoti per skirtingus Lietuvos miestus. Mūsų tikslas – destigmatizacijos programa valstybiniu mastu, taip pat – visuomenės švietimas, dalijimasis gerąja psichikos sutrikimų turinčių žmonių patirtimi, sėkmės istorijomis“, – teigė V. Nikžentaitis.
Teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė per pirmąjį kampanijos startui skirtą renginį skaitė pranešimą „Teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą: kaip suprantame stigmą?“. Pranešėja kalbėjo apie tai, kas yra psichikos sveikata, kas – psichikos sveikatos stigma. „Tai – gėdos ar nepritarimo ženklas visuomenėje, dėl kurio asmuo yra atstumiamas, diskriminuojamas ir išstumiamas iš skirtingų visuomenės sričių“, – pabrėžė K. Levickaitė.
Ji taip pat pristatė biopsichosocialinį sveikatos modelį – paradigmą, kuri tapo šiuolaikiniu psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos pagrindu. K. Levickaitė kalbėjo apie tai, Iš kur atsiranda psichikos sveikata, kodėl ji yra vienokia ar kitokia, apie galimybes kiekvienam patirti psichikos sutrikimus. „Vienas iš keturių žmonių kasmet patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Apie 70 proc. sutrikimų nėra diagnozuojami, be to, riba tarp psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų nėra aiški“, – kalbėjo K. Levickaitė.
Pasak pranešėjos, labai svarbu, kad žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, būtų suteikiama tokia pagalba, kad jie jaustųsi gerai, nepaisydami prastos psichikos sveikatos galėtų gyventi, bendrauti, veikti kaip ir bet kuris visuomenės narys.
K. Levickaitė taip pat kalbėjo ape tai, kas yra klinikinis ir asmeninis atsigavimas. „Klinikinis atsigavimas yra idėja, kuri atsirado iš psichikos sveikatos specialistų patirties ir apima simptomų nebebuvimą, socialinio funkcionavimo atkūrimą bei kitus „grįžimo į įprastą būseną“ aspektus. Asmeninis atsigavimas yra idėja, kuri atsirado iš žmonių, turinčių sutrikimų patirties, ir reiškia kittą, negu klinikinis atsistatymas“, – dėstė pranešėja.
Ji taip pat pristatė 10 atsigavimo principų, kalbėjo apie žmogaus teisėmis grįstą požiūrį į psichikos sveikatą: „Kalbant apie psichikos sveikatos priežiūrą, žmogaus teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą reiškia ne tik būtinybę išvengti žmogaus teisių pažeidimų, bet ir užtikrinti, kad paslaugų teikimo organizacijos centre būtų žmogaus teisių principai“.
K. Levickaitė kalbėjo apie tarptautinius žmogaus teisių standartus, apie visų žmonių lygybę ir nediskriminaciją, prminė JT Žmonių su negalia teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., joje suformuotas nuostatas dėl pamatinių žmonių su negalia teisių.
Pranešėja pristatė keletą principų, kaip dera kalbėti apie psichikos sveikatą:
Principas – „pirmiausia žmogus“;
Vietoje diagnozių ar sutrikimų: „Žmogus, turintis psichikos sveikatos sunkumų patirtį;
Psichikos sveikatos sunkumai, ne psichikos sveikatos problemos;
Įsivertinti asmeninį ir organizacinį diskursą.
Pranešėja taip pat priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos gaires 2021 m, kurios pateikia išsamų į asmenį orientuotų ir žmogaus teisėmis grįstų psichikos sveikatos metodų aprašymą, geros praktikos paslaugų pavyzdžius visame pasaulyje ir rekomendacijas, kaip tokias paslaugas integruoti į nacionalines sveikatos ir socialinės priežiūros sistemas.
Prie šio išsamaus dokumento pridedamas septynių techninių paketų rinkinys, skirtas konkrečioms psichikos sveikatos paslaugų kategorijoms.
Priemonės, skirtos psichikos sutrikimų destigmatizavimui
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vyr. Specialistė Marija Oleškevičienė skaitė pranešimą „Psichikos sutrikimų destigmatizavimas: Sveikatos apsaugos ministerijos veikla ir patirtis“. Ji taip pat pristatė psichikos sveikatos problemas Lietuvoje, kalbėjo apie tai, jog mūsų šalyje tebėra aukščiausias savižudybių skaičius tarp ES šalių, tebevartojama daug alkoholio, tebėra žemiausias ES subjektyvus sveikatos suvokimas. Lietuva yra viena paskutinių šalių pasaulyje pagal Teigiamų emocijų indeksą.
„Psichikos sveikatos sutrikimai užkerta kelią užimti tam tikras pareigas, visuomenės nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus ir sergančiuosius yra negatyvios, susidūrę su psichikos sveikatos sturikimais, lietuviai yra nelinkę kreiptis pagalbos“, – teigė M. Oleškevičienė.
Pranešėja pristatė darbo grupės „Institucinė stigma“ užduotis, požiūrį, rezultatus, kalbėjo apie tai, ką darbo grupė jau nuveikė ir ką veikia šiuo metu.
M. Oleškevičienė kalbėjo apie tai, kokia pagalba ir kur teikiama psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms, kokioms sritims SAM skiria daugiausia dėmesio, apie pagalbos prieinamumą bei tolesnes stigmą mažinančias programas bei priemones.
VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė pristatė praktinę patirtį dirbant su negalią turinčiais žmonėmis. „Daug gerų minčių išsakė pranešėjai, bet mes, kaip praktikai, matom kitokį vaizdą. Kas daugiausia lemia stigmą – tai skurdas, kurį patiria mūsų žmonės. Jie gyvena vieniši, jų atsisako artimieji, dažnas neturi būtinojo darbo stažo, gauna vos 130 ar 150 eurų išmokas. Kaip jiems išgyventi?“, – retoriškai klausė A. Nariūnienė.
Jos teigimu, didelė problema – ir per Covid-19 pandemiją prasčiau prieinamos psichikos sveikatos paslaugos, dėl to žmonių su psichikos negalia sveikata dar labiau suprastėjo. „Turim menką profesinės reabilitacijos paslaugų pasirinkimą, mažai mūsiškių dirba atviroje darbo rinkoje, jei dirba, tai nekvalifikuotus darbus. Daug mūsų žmonių gyvena nakvynės namuose. Sudėtinga ir su gydymu, kai sutrikimai paūmėja – šeimos nariai patiria nemalonių išgyvenimų, kai artimąjį tenka į ligoninę guldyti su policija. Mano supratimu, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų sukurti mobilią komandą, kur nebūtų policijos atstovų. Štai su tokiomis stigmomis susiduria mūsų žmonės“, – pabrėžė A. Nariūnenė.
Kas padeda keisti mitus, stereotipus bei baimes?
Pranešimą „Psichikos ligų stigma – mitai, stereotipai ir baimės“ pristatė gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė. „Stigmatizacijos tema – labai svarbi, kadangi psichiatrai ir psichoterapeutai su ja susiduria įvairiais rakursais. Kaip šioje srityje dirbanti specialistė, taip pat turiu nešti bendrą psichikos sveikatos sutrikimus lydinčios stigmos naštą“, – kalbėjo pranešėja.
R. Mazaliauskienė pristatė mitus, susijusius su psichikos sutrikimais bei gydymu, kalbėjo apie tai, kokie nusiskundimai dominuoja tarp besikreipiančiųjų į psichikos sveikatos specialistus. „Kiekvienas galime gauti tokių stresorių, kad susirgtume psichikos liga, sirgti galime visi“, – kalbėjo specialistė.
Ji pabrėžė, jog išėjimą iš psichozės lemia ne vienas veiksnys, vienas iš jų – ir bendruomenė. „Mitas, kad susirgus sunkia psichikos liga gyvenimas yra baigtas. Taip nėra. Kai kurie žmonės sugeba sėkmingai funkcionuoti. Mitai apima įvairiausius dalykus, ypač – vaistų poveikį. Jokie vaistai taip nėra apipinti mitais, kaip psichotropiniai“, – sakė R. Mazaliauskienė.
Pasak jos, nors šiuo metu žmonių su psichikos negalia gyvenime žmogaus teisių ribojimų lieka vis mažiau, vis dėlto jų dar tebėra nemažai. „Nors šioje srityje daroma daug, bet praeis daug laiko, kol visa tai bus išgyvendinta“, – kalbėjo psichiatrė.
Pranešėjos teigimu, jog vienas dažniausiai diagnozuojamų psichikos sutrikimų yra depresija. „Neretai sergantiems depresija siūloma „kuo nors užsiimti“, vis dėlto depresija nėra tik bloga nuotaika. Žmonių, kuriems diagnozuota depresija, smegenys atrodo kitaip nei nesergančių šia liga. Tai reiškia, jog šis sutrikimas neatsiranda iš niekur, smegenų dalyse, atsakančiose už mąstymą, nuotaiką ir pan., atsiranda rimti pakitimai. Tai rodo, kad pats žmogus įveikti depresijos negali, jam būtina pagalba“, – dėstė R. Mazaliauskienė.
Ji priminė, kokie vaistai dažniausiai skiriami sergantiems psichikos ligomis, pasakojo, nuo kurių vystosi priklausomybė ir kurie yra būtini sergantiems viena ar kita psichikos liga. „Visais atvejais reikia naudotis mokslu pagrįstais duomenimis. Vaistai atitaiso kažką, kas sutrikę ir kas lemia psichikos sutrikimus. Vaistai negali pakeisti asmenybės – jie tik atstato ją buvusiose ribose. Taip, psichotropiniai vaistai slopina, bet tokiu pat poveikiu pasižymi ir kraujagysles plečiantys ar kiti vaistai“, – kalbėjo specialistė.
Pranešėja pristatė dalykus, kurie galėtų padėti mažinti psichikos stigmą. Čia labai svarbios visuomenės žinios bei požiūris į psichikos sveikatą bei sutrikimus.
Renginio dalyviai, išklausę pranešimus, diskutavo apie priverstinį gydymą, problemas, su kuriomis susiduria šeimos nariai bei aptarė kitus visiems aktualius klausimus.
Pranešimai:
„Psichikos sutrikimų destigmatizavimas: Sveikatos apsaugos ministerijos veikla ir patirtis“
“Psichikos ligų stigma – mitai, stereotipai ir baimės“
“Teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą: kaip suprantame stigmą?“
