Psichikos sveikatos tendencijos
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė džiaugiasi, kad pamažu imama suprasti, jog psichikos sveikata yra glaudžiai susijusi su aplinka ir tuo, kas vyksta gyvenime. „Kad ir kas būtų daroma žmogaus gerovei, viskas – į naudą psichikos sveikatai“, ‒ teigia psichiatrė.
Anot jos, „sveikajai“ visuomenei būtina suteikti kuo daugiau žinių apie psichikos sutrikimus, psichikos negalią turinčiųjų poreikius, jauseną. „Net bendraudama su specialistais kartais pastebiu, kad jiems trūksta elementaraus supratimo apie psichikos sutrikimus. Nenoriai psichikos neįgaliųjų interesams teismuose atstovauja advokatai ar teisėjai. Neveiksnumo ar riboto veiksnumo bylos sprendžiamos automatiškai, pagal pateiktus dokumentus, neatsižvelgiant į konkretų žmogų. Bendruomenėse turėtų būti dirbama kur kas daugiau, kad visuomenė geriau suprastų žmonių su psichikos negalia poreikius, problemas, gyvenimą“, – sako O. Davidonienė.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė viliasi, kad dabar, kai sveikatos apsaugos ministru paskirtas gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, situacija keisis į gera. „Su naujuoju ministru jau svarstėme įvairius klausimus. Vienas jų – pirminiuose psichikos sveikatos centruose teikiamos nevienodo lygio paslaugos. Ministras pažadėjo, kad iki rudens bus parengta diferencijuota atsiskaitymo už paslaugas sistema, tokiu būdu daugiau paslaugų teikiantys centrai bus finansuojami geriau“, – aiškina O. Davidonienė.
Psichosocialinei reabilitacijai jau numatytas atskiras finansavimas, tačiau, pasak psichiatrės, šiai sričiai skiriamų lėšų kvotos vis dar tebėra menkos. Naujasis ministras supranta ir šią problemą, tad žada šiai sričiai daugiau lėšų skirti kitų metų biudžete.
Pasak O. Davidonienės, pasaulyje ypač daugėja įvairių demencijų, taip pat – nuotaikos sutrikimų, todėl Psichikos sveikatos organizacija šiuos metus paskelbė depresijos metais. „Mūsų gyvenime daug nusivylimo, įtampos. Tai – ir emigrantai, ir terorizmas, ir karo grėsmė, ir asmeninės kiekvieno žmogaus problemos. Didelė problema ir ta, kad depresija dažnai neatpažįstama, žmonės kenčia nuo jos nesigydydami“, – tikina psichiatrė.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė aiškino susirinkusiesiems, kaip atpažinti depresiją, kaip padėti ja susirgusiam žmogui, kokie gydymo būdai pastaruoju metu taikomi Lietuvoje ir pasaulyje.
Užkirsti kelią diskriminacijai
Nors psichikos sveikatos problemoms dėmesio skiriama daugiau, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Vytis Muliuolis tikina, kad neįgalieji vis dar patiria diskriminaciją: „Diskriminuojami ne tik neįgalieji, bet ir jų šeimų nariai. Mūsų tarnybos tikslas – ginti visus su tuo susijusius žmones. Tam pasitelkiame Lietuvoje priimtus antidiskriminacinius įstatymus.“
V. Muliuolis pristatė susirinkusiems pokyčius tarnyboje, atsiradusias naujas veiklas, skirtas ne tik ginti pažeistas teises, bet ir vykdyti šviečiamąją, tiriamąją veiklą. Tarnyboje įkurtas Lygių galimybių integravimo skyrius, kurio vienas iš prioritetų – bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi, keistis informacija. „Neįgaliųjų teises gina Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
Mūsų tarnyba vykdo šios Konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, priežiūrą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai Konvencija yra pažeidžiama, bet Lygių galimybių įstatymas – ne. Pavyzdys – 2016-ųjų Seimo rinkimai, kai ne visose balsavimo apylinkėse buvo sudaryta teisė balsuoti žmonėms su judėjimo negalia. Tuomet Konvencijos pažeidimas konstatuotas, o Lygių galimybių įstatymas nepažeistas. Tačiau vis tiek ėmėmės spręsti šią problemą. Teikiamos įstatymo pataisos, kur savivaldybės bus įpareigotos užtikrinti neįgaliųjų teises balsuojant“, ‒ sako V. Muliuolis.
Lietuvos pateiktoje ataskaitoje dėl Konvencijoje numatytų neįgaliųjų teisių įgyvendinimo, visose srityse nusatyta Konvencijos nuostatų pažeidimų. Lygių galimybių tarnyba sudarė darbo grupę dėl teisės aktų pakeitimų, kad būtų sudarytos sąlygos konvencijos nuostatoms įgyvendinti.
V. Muliuolis pristatė keletą pastaruoju metu nagrinėtų neįgaliųjų teisių pažeidimo faktų, kalbėjo apie naudingą bendradarbiavimą su neįgaliųjų organizacijomis.
Stresas ir jo valdymas
Dirbantieji su negalią turinčiais žmonėmis dažnai atsiduria stresinėse situacijose. Apie stresą, kurį patiria kiekvienas žmogus, apie jo valdymo būdus kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės savarankiško gyvenimo namų „Savi namai“ ir dienos centro „Versmė“ psichologė Daiva Talutytė. Pasak jos, žalą žmogaus organizmui daro ne pats stresas, o tai, kaip į jį reaguojama: „Ne aplinkos įvykiai mus žudo, o tų įvykių interpretacija. Mes patys įsileidžiame į širdį pašaipas, nuoskaudą, pyktį, leidžiamės būti žalojami.“
Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja į stresą skirtingai, jis sukelia įvairių emocinių, mąstymo, fiziologinių reakcijų. Labiausiai žmogui kenkia ilgalaikis, nuolatinis stresas. „Jei stresas veikia nuolat, neturime jėgų su juo kovoti. Jis mus žlugdo. Jei užklumpa netikėtai, mes mobilizuojam savo jėgas ir ieškome vienokio ar kitokio sprendimo. Stresas turi vieną svarbią ypatybę – jis akumuliuojasi, formuojasi, stiprėja. Kiekvienas pastovus stresą keliantis veiksnys prisideda prie streso lygio ir gali tapti paskutiniu lašu, kuris perpildo taurę“, ‒ aiškina D. Talutytė.
Psichologė susirinkusiems papasakojo, kaip kontroliuoti stresą, kalbėjo apie streso įveikos būdus dirbant su įvairių negalių turinčiais žmonėmis.
Psichosocialinė reabilitacija: tikslai ir kliūtys
Sveikstantiems nuo psichikos ligų ypač naudinga psichosocialinė reabilitacija. Apie tai, kaip teikiama pagalba Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, pasakojo slaugos administratorė Daiva Kalantienė.
Psichosocialinės reabilitacijos tikslas – pagerinti paciento funkcines galimybes, ugdyti psichologinius, bendravimo, intelektinius ir kasdienius gyvenimo įgūdžius, išmokyti sėkmingai prisitaikyti kintančioje aplinkoje. Kiekvienas žmogus skatinamas aktyviai įsitraukti į reabilitacijos procesą, tik tokiu būdu jis galės sugrįžti į savarankišką, individualias vertybes atitinkantį gyvenimo būdą.
„Kiekvienas psichikos sutrikimas turi tam tikrų ypatumų, todėl su kiekvienu žmogumi reikia dirbti individualiai. Labiausiai reabilitacija reikalinga sunkių psichikos ligų – šizofrenijos spektro sutrikimų, sunkių depresijų – turintiems žmonėms“, ‒ sako D. Kalantienė.
Slaugos administratorė kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduriama reabilituojant sergančiuosius. Jos teigimu, vienas iš svarbiausių psichosocialinės reabilitacijos tikslų – atpažinti artėjančio atkryčio simptomus, išmokyti žmogų gyventi su liga. „Ne liga turi valdyti žmogų, o jis – ligą. Tik tokiu būdu sergantieji psichikos ligomis gali gyventi visavertį gyvenimą“, – tikina D. Kalantienė.
Pasak jos, taip pat labai svarbu padėti žmonėms po ligos sugrįžti į įprastą būseną. „Sėkmingai įveikti gyvenimo audras norinčiam žmogui reikia įvairių įgūdžių. Panašiai kaip buriuotojui jūroje, būtina spręsti įvairias problemas, tvarkytis su įtampa, baimėmis ir kitais stipriais jausmais. Mūsų tikslas – padėti žmogui suvokti, kas vyksta.
Susirgus psichikos liga dažnai nepakanka gydymo vaistais, kad žmogus galėtų sėkmingai įveikti kasdienybės iššūkius“, ‒ teigia D. Kalantienė.
Padėti spręsti problemas
Apie tai, kaip tinkamai spręsti psichikos negalią turinčių klientų problemas, įdomiai ir kūrybiškai pasakojo ir Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo vadovas Edmundas Vaitiekus. Pasak jo, norint padėti žmogui, svarbiausia identifikuoti problemą, su kuria jis susiduria. „Problemos sprendimą dera vertinti kaip procesą: atpažinti ją, apibrėžti, pasirinkti sprendimo strategiją, apdoroti informaciją, paskirstyti resursus, vėliau stebėti progresą ir įvertinti rezultatus“, ‒ aiškina E. Vaitiekus.
Jo teigimu, labai svarbu, kad problemos būtų sprendžiamos kūrybiškai. „Kuo daugiau idėjų, tuo daugiau šansų, kad bus pasirinktas tinkamas kelias. Svarbu atkreipti dėmesį į įvairius aspektus. Tik tokiu atveju žmonėms su psichikos negalia bus teikiama tinkama pagalba“, ‒ sako E. Vaitiekus.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis kalbėjo apie diskriminaciją, su kuria susiduria psichikos negalią turintys žmonės. Pasak jo, labai svarbi yra Lietuvoje įsigalėjusi pajamų nelygybė, dėl kurios žmonės emigruoja, patiria psichologinių problemų.
„Žmonių su psichikos negalia padėtis mūsų šalyje – išskirtinė, jie pažymėti ypač didele stigma. Kaip ją sumažinti? Būtina pradėti nuo mažų dalykų. Visuomenės nuostatas sunku pakeisti, tačiau tai daryti būtina. Manau, prie to prisideda ir mūsų rengiami specialistų mokymai, kita šviečiamoji veikla“, ‒ reziumuoja V. Nikžentaitis.