Norint, kad žmogaus darbas būtų efektyvus ir naudingas visuomenei, darbuotojams turi būti sukurta palanki aplinka. Apie tai, kokia darbo aplinka kenkia psichikos sveikatai, o kokia ją stiprina, kalbėta Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos surengtoje konferencijoje.
Būtinos prevencinės programos
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės, būtinybė stiprinti psichikos sveikatą darbe ypač aktuali: pasaulyje šiuo metu psichikos ligomis serga daugiau kaip 500 milijonų žmonių. Nuolat daugėja nuotaikos sutrikimų, demencijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Visi šie atvejai gali tapti negalios priežastimi.
Gydytojos teigimu, prastėjančią visuomenės psichikos sveikatą rodo ir didelis savižudybių skaičius. Daugiau žudomasi Lietuvos rajonuose, kur didesnis nedarbas , skurdas. „Lietuvoje žmonių nusižudo gerokai daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse. Dažniausiai žudosi kaimuose gyvenantys darbingo amžiaus vyrai.“ Netekę arba ilgesnį laiką negaudami darbo, vyrai neretai įjunksta į alkoholį, o tai neprisideda prie geresnės psichikos sveikatos.
O. Davidonienė sako, kad pagerinti sergančiųjų psichikos ligomis gerovės ar sumažinti stigmatizacijos nepavyks, jei bus investuojama vien į gydymo gerinimą. „Turi pradėti veikti prevencinės programos šeimose, ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, darbovietėse. Ypač svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi darbo vietoje, taigi būtini darbdavio gebėjimai valdyti konfliktines situacijas, skirti darbuotoją į tokias pareigas, kuriose jis galėtų geriausiai jaustis ir save realizuoti. Be to, labai svarbūs darbdavio ir darbuotojo bei darbuotojų tarpusavio santykiai.“
Kaip išvengti rizikų
Pasak Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialo vadovo Edmundo Vaitiekaus, dažna psichosocialinių rizikos veiksnių atsiradimo pasekmė – stresas darbe.
„Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pastebėti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių stresą lėmė ekonominė globalizacija – išlaidų, darbo vietų mažinimas. Darbo krūvis kilo, didėjo darbo tempas, buvo griežtinamas tvarkaraštis, darbuotojams atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų. Žmonėms tapo vis sunkiau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu.“
Valstybinės psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė dr. Jelena Stanislavovienė pritaria, kad stresą darbe sukelia per didelis darbo krūvis, per greitas tempas, taip pat darbuotojų gebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neįvertinimas, neaiškios darbdavio keliamos užduotys. „Psichikos sveikatai neigiamą įtaką turi ir darbuotojams nesuteikta galimybė kelti kvalifikaciją, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą nebuvimas, darbuotojų bauginimas smurtu, priekabiavimas. Visa tai mažina produktyvumą.“
Stresą dirbantiesiems kelia ir bendravimas su problemiškais klientais. Šis rizikos veiksnys ypač aktualus socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, kurių darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis. „Socialinių darbuotojų apklausos rodo, kad jie jaučia stresą ir nerimą dėl savo ir kliento saugumo, paniką, bejėgiškumą, jaučiasi nevertinami, išsekę. Kai kuriais atvejais jie sako norintys geriau mesti darbą ir likti bedarbiai“, – sako E. Vaitiekus.
Pasak J. Stanislavovienės, situaciją galima pagerinti kreipiant daugiau dėmesio į darbo sąlygas. „Labai svarbu aiškiai apibrėžti darbuotojų vaidmenį, atsakomybę, pagerinti darbo kontrolę, konsultuotis su darbuotojais, pasitikėti jų įgūdžiais ir kompetencija. Be to, padėti suprasti, kad kiekvieno jų darbas yra labai svarbus ir reikalingas.“
Jos teigimu, svarbu darbovietėje pagelbėti ir žmonėms, kurie turi psichikos sveikatos problemų arba reabilituojami po psichikos ligos. „Sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti organizmo būseną tokią, kad ji lengviau susidorotų su stresu. Puiku, kai darbdaviai atkreipia dėmesį į darbuotojų priklausomybes ar kitas sveikatos problemas, padeda jas spręsti, nebandydami atsikratyti žmogaus.“
Nepaisant stresą keliančių neigiamų veiksnių, darbas vis dėlto yra labai svarbus psichikos sveikatai. „Lietuvoje dirbantieji kur kas dažniau nei bedarbiai tikina, kad jų sveikata gera. Tačiau labai svarbu sukurti tokią aplinką, kur visi darbuotojai jaustųsi gerai. Tik tokiu atveju darbe patiriamo streso mažės“, – sako J. Stanislavovienė.
Jos teigimu, darbuotojai neturėtų bijoti ieškoti pagalbos tais atvejais, kai darbe jaučiasi blogai. Jei nepadeda darbdavys, gali padėti specialistai.
Psichologinė gerovė darbe
VšĮ Vadybos ir psichologijos instituto profesorė Aistė Diržytė pritaria: psichologinė gerovė darbo vietoje labai svarbi. „Ji priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi darbe, ar jo kolegos atjaučiantys, ar individualistai. Labai svarbu ir organizacijos tikslai bei veiklos prasmė. Jei žmogui patinka tai, ką daro, jis bus motyvuotas siekti tikslų.“
Profesorė sako, kad svarbus ir už darbą gaunamas atlyginimas. „Tačiau, kaip rodo atlikti tyrimai, ekonomiškai stipriose šalyse gyventojų psichologinė gerovė progresuoja menkai. Kur kas svarbiau tai, kad žmogus būtų patenkintas savo darbu, mokėtų tenkintis tuo, ką turi, neturėtų neįgyvendinamų siekių. Jei lūkesčiai nėra labai dideli, jis gali patenkinti poreikius, žmogus jaučiasi gerai.“
Pasak A. Diržytės, labai svarbu ir gebėjimas kurti bei palaikyti kokybiškus socialinius ryšius. „Žmogus negali būti laimingas kenkdamas kitiems. Jei organizacija nedaro nieko gero, jos veikla negali būti prasminga. Tokiu atveju ir joje dirbantys žmonės nėra laimingi – jei jie tokie jaučiasi, veikiausiai save tik apgaudinėja. Darbas turi prisidėti prie žmonių klestėjimo ir gerovės, tik tokiame darbe žmonės jausis laimingi.“
Anot profesorės, žmonės jaučiasi gerai, kai gali būti savimi, gyventi pagal savo prigimtį. „Mūsų prigimtyje yra empatijos užuomazgos, siekis pasitarnauti. Tad mums natūralu dirbti aplinkoje, kur galime realizuoti prigimtinį gerumą.“
Žmonės su psichikos negalia darbo aplinkoje
Galimybė turėti darbą ir tinkamas sąlygas jame ypač aktuali psichikos neįgaliesiems. Pasak VšĮ „Rastis“ direktorės Rūtos Lukošaitytės, šie žmonės kur kas jautresni stresui, todėl jiems sunku ne tik įsidarbinti, bet ir išlikti darbo vietoje.
R. Lukošaitytė sako, kad darbdaviai vis dar vengia priimti į darbą psichikos ligomis sergančius žmones. „Net jei neįgalusis įdarbinamas, ne visada darbdaviai su juo elgiasi tinkamai. Supratingų darbdavių, kurie orientuotųsi į stipriąsias, o ne į silpnąsias žmogaus puses, rasti sunku.“
Pasak jos, kaip tik todėl labai svarbu ugdyti turinčiųjų psichikos negalią atsparumą stresui. „Kiekvienam žmogui stengiamės parinkti tokią strategiją, kuri mažintų įtampą darbe. Jei sergantysis psichikos liga jaučia įtampą, prastėja jo darbo kokybė. Darbdavys savo ruožtu lieka nepatenkintas, spaudžia neįgalų žmogų, jo atsparumas mažėja, galų gale užklumpa atkrytis, ir žmogus būna priverstas išeiti iš darbo.“
VšĮ „Vilties žiedas“ Socialinių paslaugų centro padalinio vadovės Gintos Motiejaitienės teigimu, norint įdarbinti žmogų, turintį psichikos negalią, labai svarbu parinkti tinkamą veiklą, jį motyvuoti. Svarbu atkurti arba išugdyti profesinius įgūdžius, suteikti tinkamą pagalbą įsidarbinant ir dirbant.
Pasak jos, nėra tokios metodikos, kuri numatytų viską, ko reikia žmogų parengti darbui. Su kiekvienu tenka dirbti individualiai, kiekvienam atrasti darbdavį, įveikti motyvacijos stoką, kuri tarp sergančiųjų psichikos ligomis vis dar tebėra aktuali.
Moksliniai tyrimai ir rekomendacijos
Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Artūro Kaklausko teigimu, žmonių patiriamą stresą, taip pat – ir darbe, galima išmatuoti. „Kūno kalba, balso tonas pasako daugiau nei žodžiai. Yra įvairios veido analizės sistemos, analizuojančios pokyčius veide. Skambučių centruose vykdoma balso analizė, pagal kurią galima nuspręsti, kaip jaučiasi skambinantis žmogus.“
Pasak jo, įvairiose situacijose keičiasi žmogaus pulsas, kraujo spaudimas, kūno temperatūra. „Visi parametrai tinkami, visus galima analizuoti bei matuoti ir tikruoju laiku susidaryti bendrą vaizdą apie tiriamą žmogų.“
Profesorius sako, kad dauguma žmogaus parametrų rodo tuos pačius dalykus. „Kalba gali labai skirtis nuo to, ką žmogus jaučia. Jau esama tokių technologijų, kurios, pavyzdžiui, suteikia galimybę kalbant žmogui per televiziją greta rašyti tekstą apie tai, ką jis iš tiesų galvoja.“ Profesorius konferencijos dalyviams pristatė rekomendacines streso analizės sistemas, atliktas apklausas.
Higienos instituto Profesinio sveikatos centro Tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Arūnas Žiedelis teigia, kad su psichosocialiniu stresu darbe susiduria kiekvienas žmogus. „Vieni gali su juo susidoroti, kiti – ne. Yra daug dalykų, kurie žmones darbe erzina panašiai. Pavyzdžiui, ateini į darbą ir nežinai, ko iš tavęs tikimasi. Stresą sukelia ir pernelyg didelis darbo krūvis. Stresinių situacijų sąrašas nėra baigtinis, atsiranda vis naujų. Svarbu, kad situacija rūpėtų ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui.“
A. Žiedelis sako, kad konfliktai, kylantys darbe, vertinami pagal tris lygmenis. „Žalia – tai rami situacija, kur susikerta tik kai kurios darbuotojų nuomonės, kur nesutarimus nesunku išsiaiškinti. Geltona – rizikos lygis didesnis, tačiau konfliktai – dar sveiko proto ribose. Tokiu atveju dera susėsti, pasikalbėti, išsiaiškinti, kokios konfliktų priežastys. Raudona – tai jau išplitęs konfliktas, kurį reikėtų spręsti iš esmės. Beje, vieno recepto visoms organizacijoms nėra, į darbo aplinkos keitimą visada reikia žiūrėti kūrybiškai.“
Pranešėjas supažindino konferencijos dalyvius ir su Higienos instituto specialistų parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, skirtomis padėti sukurti tokią darbo aplinką, kuri darniai derėtų su dirbančiųjų asmeniniu gyvenimu.
