Apie Lietuvos bei pasaulio psichinės sveikatos politiką, jos formavimo gaires, alkoholio kontrolę bei savižudybių prevenciją kalbėjo į pirmą kartą Lietuvoje vykusį Pasaulinės psichiatrų asociacijos forumą susirinkę specialistai iš viso pasaulio. Renginio tikslas – pasidalyti gerąja patirtimi, formuoti bendrą visame pasaulyje psichikos sveikatos politiką.
Situacija Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad Lietuvoje visuomenės psichikos sveikata vis dar nėra gera. Mūsų šalis pirmauja pasaulyje pagal mirčių nuo išorinių priežasčių skaičių – tai smurtinės mirtys, savižudybės, žūtys keliuose. Sergantieji psichikos ligomis vis dar ženklinami stigma, jų teisės pažeidžiamos.
Situaciją blogina ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva kartu su Baltarusija pirmauja Europoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Mūsų šalyje žudosi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. „Savižudybių problemas galima išspręsti sumažinus streso lygį, patyčias. Būtent jos yra pagrindinė vaikų savižudybių priežastis. Ne mažiau svarbu mažinti alkoholio vartojimą, gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą. Psichikos sveikatos paslaugos atokesniuose rajonuose vis dar neprieinamos, trūksta vaikų psichologų, psichiatrų. Nepakanka specialistų, kurie atstovautų vaikų teisėms teismuose“, ‒ sako A. Širinskienė.
Seimo narė mano, jog Lietuvoje reikėtų kuo greičiau priimti Psichiatrų etikos kodeksą: „Tai būtų didžiulis žingsnis užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje, įrodymas, kad Lietuvos psichiatrija žengia modernios ateities link atsisakydama sovietmečio praktikos. Visa tai didintų pasitikėjimą psichiatrais ir psichiatrija“.
Dar viena problema – įvairių institucijų bendradarbiavimo trūkumas. Išrašyti iš stacionarių gydymo įstaigų psichikos ligomis sirgę žmonės negauna ambulatorinių paslaugų. Tokiu būdu sergančiųjų vėl laukia atkrytis, tuomet – tolesnis gydymas, taip susidaro užburtas ratas.
Esama teigiamų pokyčių
Pasak Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ne viskas Lietuvoje psichikos sveikatos srityje yra blogai. „Tai, jog matome tik blogus dalykus, nemokame pasidžiaugti nuveiktais darbais, yra ir mūsų mentaliteto problema. Nuolatinis savęs kaltinimas ir saviplaka nėra geros psichikos sveikatos požymis. Daug kas psichiatrijoje pasikeitę nuo sovietmečio, daug kas padaryta. Svarbu įžvelgti ir teigiamus pokyčius“, ‒ tikina Sveikatos apsaugos ministras.
Kaip didelį žingsnį į priekį ministras vertina Psichikos sveikatos centrų atsiradimą. Iki tol psichikos sveikatos priežiūra buvo grįsta tik stacionariu gydymu. „Puiku, jog dienos stacionaruose teikiama ambulatorinė pagalba. Turintys psichikos sveikatos problemų žmonės jau nebėra izoliuojami. Tačiau gaila, kad politikai vis dar grįžta prie priverstinio turinčiųjų alkoholio vartojimo problemų gydymo. Siūlantieji pataisas neįsivaizduoja, kokio masto tai yra problema. Jei visus tokius žmones izoliuotume, susidarytų nemažas miestas. Kas juos gydytų? Tai būtų rezervatas, kur žmonės nesulauktų rimtesnės intervencijos. Šiuo metu nespėjame teikti pagalbos tiems, kurie jos ieško“, ‒ kalba A. Veryga.
Neigiamai ministras žiūri į vis dar alkoholizmui gydyti taikomus metodus – kodavimą, „torpedų“ įsiuvimą. Juos A. Veryga laiko nepagrįstais mokslu.
Paprasti sprendimai
Pasaulinės psichiatrų asociacijos prezidentas Dineshas Bughra teigiamai vertina tai, kad apie psichikos sutrikimus nebevengiama kalbėti viešai, problemoms spręsti pasitelkiamos bendruomenės. „Kad ir kiek būtų parengta psichiatrų, jų vis tiek nepakaks. Todėl atsakomybę už psichikos sveikatos stiprinimą turėtų prisiimti ir visuomenė“, ‒ sako D. Bughra.
Pasaulinės psichiatrų asociacijos prezidentas pristatė susirinkusiems keletą įdomesnių visuomenės įtraukties atvejų iš viso pasaulio. Štai Kamerūne itin opi paauglių nėštumo problema. Jaunos merginos, moterys susiduria su pogimdyvine depresija, problemomis augindamos ir auklėdamos vaikus. Vietos psichiatrai apmokė kaimynystėje gyvenančias moteris, vadinamas „tetulėmis“, kad jos galėtų nustatyti pirmuosius pogimdyvinės depresijos, psichikos sutrikimų požymius. Tokiu būdu pagalbos moterys sulaukia greičiau.
Gerų pavyzdžių esama ir Tailande. Ten patys kaimo žmonės išrenka savanorius, kurių kiekvienas atsakingas už dešimtį kaime gyvenančių šeimų. Po šalį apgriovusio cunamio visi savanoriai per „Skype“ programą iš Bankoko buvo mokomi, kaip padėti žmonėms, kaip teikti jiems reikalingą psichologinę pagalbą.
Vakarų Indijoje žmones kartu su psichiatrais konsultuoja ir musulmonų dvasininkai. Tokiu būdu teikiama pagalba yra įvairiapusė. Čia taip pat nemažai nuveikta stiprinant vaikų psichikos sveikatą kaimuose; po regionus važinėja specialistų komanda, teikiama reikiama pagalba vietoje. D. Bhugra sako, jog dar daugelyje pasaulio šalių psichikos sveikatos srityje tebegalioja pasenę įstatymai. Pavyzdžiui, bandę žudytis žmonės laikomi nusikaltusiais ir užtuot suteikus pagalbą sodinami į kalėjimą. „Pirmasis iššūkis – kad tokie ir panašūs įstatymai būtų keičiami. Taip pat turėtų būti priimtos savižudybių prevencijos programos, mažinama priemonių, kuriomis galima nusižudyti, prieinamumas, kovojama su alkoholizmu ir priklausomybėmis“, ‒ aiškina D. Bhugra.
Jo teigimu, dera padėti labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, daugiau dėmesio skirti bendruomeninėms paslaugoms. Profesionalai turėtų dirbti ten, kur žmonėms labiausiai reikia pagalbos.
Socialinė politika ir psichinė sveikata
Pasaulio psichiatrų asociacijos išrinktosios prezidentės Helen Herrman teigimu, daugiausia įtakos psichikos sveikatai turi ekonominė situacija, visuomenėje vyraujantys požiūriai. Svarbūs socialiniai veiksniai – prievarta artimoje aplinkoje, institucinė prievarta, kurios tebėra apstu visame pasaulyje, taip pat socialinė sergančiųjų psichikos ligomis atskirtis ir panašiai. „Šioms problemoms spręsti būtinos politinės priemonės. Derėtų kurti grupes, užtikrinančias bendradarbiavimą tarp įvairių sričių specialistų. Labai svarbu užtikrinti tinkamą reabilitaciją sirgusiesiems psichikos ligomis, teikti jiems daugiau ir įvairesnių paslaugų“, ‒ sako H. Herrman.
Parama visuomenei, įvairios konsultacijos užtikrintų psichikos ligų prevenciją, padėtų spręsti psichikos sveikatos problemas. „Dažnai žmonės kenčia nuo kompleksinių problemų – tai ne tik psichikos sutrikimai, bet ir diabetas, alkoholizmas, būsto bei kitos socialinės problemos. Institucijos šiems žmonėms ne visada geba padėti, todėl labai svarbu teikti tinkamas paslaugas bendruomenėje“, ‒ teigia H. Herrman.
Šiaurės šalių patirtis
Pasaulinės psichiatrų asociacijos atstovas Šiaurės Europoje Hyrki Korkeila pristatė praėjusiame amžiuje Skandinavijos šalyse vykdytus projektus, skirtus mažinti alkoholio vartojimą, taip pat – savižudybių kiekį. „Šiaurės šalyse žmonės patenkinti gyvenimu, jo trukmė ilga. Tačiau savižudybių taip pat daug. Kaip rodo praktika, psichikos ligomis sergantys pacientai susiduria su didesne rizika nusižudyti. Suomijoje ypač dažnai žudosi jauni vyrai“, ‒ sako Hyrki Korkeila.
Pasak jo, didelė dalis bandančiųjų žudytis būna išgėrę. Alkoholio vartojimas susijęs ir su smurtu artimojoje aplinkoje, dėl to būtina mažinti jo vartojimą bei prieinamumą.
Skandinavijos šalyse vykdyti projektai buvo skirti mokyti kuo anksčiau pastebėti savižudybių riziką, laiku suteikti gydymą, pagerinti prieigą prie psichikos sveikatos paslaugų. Jais siekta pagerinti psichikos priežiūrą, mokyti darbuotojus pastebėti depresijos požymius ir ją gydyti. Pradėjo veikti pagalbos telefonu linija, vykdyti projektai mokyklose, skleista informacija apie psichikos sveikatą bei jos stiprinimo galimybes. Kai kurie projektai buvo įgyvendinami darbo vietose.
Ypač daug dėmesio skirta rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie jau bandė žudytis, vaikams ir paaugliams. „Gerinant psichikos sveikatą, svarbu mokyti pirminės priežiūros specialistus teikti pagrindines prevencijos paslaugas, skleisti informaciją apie įrodymais pagrįstus gydymo metodus, gerinti pagrindines sveikatos specialistų, kalėjimų darbuotojų kompetencijas, analizuoti pastaruoju metu įvykusių savižudybių atvejus“, ‒ kalba Suomijos specialistas.
Ne mažiau svarbus Skandinavijos šalyse vykdytų projektų tikslas – padėti sergančiųjų psichikos ligomis artimiesiems.
Kaip teigė H. Korkeila, požiūrį į psichikos ligas padeda keisti atvirumas: „Praėjusio amžiaus pabaigoje tuomečio Suomijos prezidento žmona viešai papasakojo sirgusi sunkia depresija. Žymus šalies rašytojas taip pat prisipažino sirgęs psichikos liga. Tai atvėrė kelią viešumui. Per televiziją žmonės ėmė kalbėti apie psichikos ligas, dalijosi patirtimi. Puiku, kai psichikos ligos pripažįstamos kaip natūralus dalykas. Tai – puikus būdas eiti pirmyn, mažinti sergančiųjų stigmatizavimą, tuo pačiu prisidėti prie geresnės visuomenės psichikos sveikatos“.
