2016 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 607 kreipimusis. 80 kartų kreiptasi patyrus diskriminaciją dėl negalios. Dėl ko neįgalieji diskriminuojami? Ir ar galima tikėtis pokyčių įsikišus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai?
Neįgalieji diskriminuojami neretai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresniojo patarėjo Vyčio Muliuolio teigimu, pernai beveik pusė skundų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu buvo susiję su pažeidimais vartotojų teisių apsaugos srityje (42 proc.). Neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos į tarnybą kreipėsi dėl to, kad negali patekti į teismo rūmus, prekybos centrus ar parduotuves, prieplaukas, kad dėl nepritaikytos aplinkos jie negali pasinaudoti poliklinikos, darbo biržos paslaugomis.
Taip pat buvo skųstasi dėl to, kad judėjimo negalią turinčiųjų poreikiams nepritaikomi naujai statomi objektai – požeminės perėjos, viadukas per geležinkelį ir pan. Pasak V. Muliuolio, vienas iš tarnybos atliktų tyrimų buvo susijęs su taromatais – diegiant taros supirkimo paslaugas pagal užstato už vienkartines pakuotes sistemą nepasirūpinta, kad jos būtų prieinamos ir turintiesiems judėjimo negalią.
Taip pat nagrinėtas Lietuvos neįgaliųjų forumo skundas dėl nesudarytų vienodų galimybių dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Lietuvos neįgaliųjų forumas atliko analizę ir nustatė, kad tik 40 proc. rinkimų apylinkių patalpų per praėjusius rinkimus buvo pritaikyta judėjimo ir regos negalią turinčiųjų poreikiams. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai atliekant tyrimą paaiškėjo, kad situacija dar blogesnė – Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pritaikyta 35 proc. rinkimų apylinkių.
Pasak V. Muliuolio, po Lygių galimybių tarnybos atlikto tyrimo parengtas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo sugriežtinta savivaldybių pareiga pritaikyti asmenims su negalia rinkimų apylinkes ir priemones, o nesant tokios galimybės – patalpas nuomotis. Pasak V. Muliuolio, tokie pakeitimai neįvyksta per vieną naktį, bet savivaldybės turės per tam tikrą laiko tarpą šį įsipareigojimą įvykdyti.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas įsitikinęs, kad įdėjusios daugiau pastangų savivaldybės galėtų vienu metu nušauti du zuikius – juk rinkimai paprastai vyksta patalpose, kuriose teikiamos viešosios paslaugos (mokyklose, bibliotekose ir pan.). Šios patalpos anksčiau ar vėliau vis tiek turi būti pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Na, o jei nebus sudaromos sąlygos balsuoti visiems, tai bus laikoma pažeidimu, už kurį savivaldybėms gali būti skiriama bauda.
Diskriminuojami psichikos negalią turintieji
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikti tyrimai rodo, kad dar gana dažnai diskriminuojami psichikos negalią turintieji. Pernai tarnyba nagrinėjo 2 atvejus, kai buvo atsisakyta dėl asmens negalios suteikti tinkamas sveikatos paslaugas. Vienu atveju asmeniui, pripažintam nedarbingu dėl kompleksinės negalios, buvo neleista pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.
Taip atsitiko dėl to, kad Valstybinė ligonių kasa savo rekomendacijose gydymo įstaigoms numatė, jog norintys pasinaudoti šia programa asmenys neturi sirgti pažengusiomis psichikos ligomis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad asmeniui nepagrįstai buvo apribota teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai pasiūlyta keisti galiojančius teisės aktus ir užtikrinti, kad psichikos ligomis sergantiems asmenims būtų sudaryta galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas lygiomis galimybėmis su kitais.
Pasak V. Muliuolio, tarnyba nagrinėjo ir kitą panašų atvejį – greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas į gydymo įstaigą dėl inkstų ir širdies veiklos sutrikimų asmuo, atlikus keletą tyrimų, buvo nugabentas į psichiatrijos ligoninę. Skundą tarnybai pateikusio asmens globėjo įsitikinimu, ten nebuvo teikiamos tokios medicininės paslaugos, kurių reikėjo sutrikusios psichikos žmogui, kai jis buvo atvežtas į gydymo įstaigą – dėl inkstų ir širdies sutrikimų (skausmų).
Lygių galimybių tarnyba, išnagrinėjusi skundą, priėjo prie tos pačios išvados ir rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai keisti galiojančius teisės aktus ir užtikrinti, kad asmenims su psichikos negalia būtų teikiamos jiems būtinos sveikatos priežiūros paslaugos vienodomis su kitais asmenimis sąlygomis.
Galėtų kreiptis dažniau
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pabrėžė, kad tarnyba stengiasi būti kuo atviresnė: tyrimai atliekami ne tik tada, kai pateikiamas skundas, bet ir gavus elektroninį laišką, reaguojant į kreipimąsi žodžiu ar „Facebook“ paskyroje. Taip pat 68 tyrimai pernai pradėti pačios kontrolierės iniciatyva.
Vis dėlto nors 2016 m. kreiptasi daugiausiai per visą nepriklausomybės laikotarpį, manoma, kad skundų turi daugėti. „Skundų gausa rodo ne diskriminacijos didėjimą, o tai, kad žmonės atpažįsta diskriminacijos atvejus, sužino apie galimybę ginti pažeistas savo teises. Tai rodo mūsų visuomenės sąmoningumo didėjimą“, – teigia V. Muliuolis.
Jis paragino drąsiai kreiptis į tarnybą, jei kas nors jaučiasi diskriminuojamas vienu iš Lygių galimybių įstatyme numatytų pagrindų: dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, amžiaus, lytinės orientacijos ar negalios.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Mintautė Jurkutė atkreipė dėmesį, kad į tarnybos rekomendacijas aktyviai reaguojama. Pernai dėl padaryto pažeidimo 60 kartų skirtas įspėjimas, 3 kartus tyrimo medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, 28 atvejais pasiūlyta nutraukti diskriminacinius veiksmus. Dažnu atveju situacija pasikeičia į gera.
A. Skardžiuvienė pasidžiaugė, kad ne visais atvejais prireikia tyrimo. Pavyzdžiui, gavus informacijos apie diskriminuojantį darbo skelbimą, dažnai užtenka tik nusiųsti laišką, kuriame nurodoma apie pažeidimą ir prašoma skelbimą išimti. Dažniausiai po valandos ar kelių, paprastai iki darbo dienos pabaigos, diskriminuojantys darbo skelbimai pašalinami.
„Anksčiau neįgalieji manė, kad jei nesuteikta galimybė vienur ar kitur patekti, gauti paslaugas (tiek švietimo srityje, tiek darbo rinkoje), jie geriausiu atveju gali prašyti… Dabar jie vis dažniau supranta, kad turi teisę, kurią įgyvendinti yra valstybės, savivaldybių, darbdavių, švietimo įstaigų vadovų pareiga.
Todėl dabar galima reikalauti“, – sako V. Muliuolis. Jo teigimu, turi pasikeisti požiūris į žmones su negalia – jie reikalauja ne išskirtinumo, o tik to, ką visiems užtikrina šalies Konstitucija ir kiti teisės aktai.