Darius Rakauskas – teatro aktorius, scenoje suvaidinęs ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jis gerai pažįstamas ir neįgaliųjų bendruomenei – savanoriškai dalyvauja įvairiuose renginiuose bei projektuose. Naujausias D. Rakausko darbas – „Protų mūšiai“ besilankantiems Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje“.
Įsitraukė pamažu
Pirmą sykį su negalią turinčiais žmonėmis susipažinti D. Rakauską paskatino kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė, prieš 2008-ųjų Kalėdas sukūrusi misteriją pagal poeto Česlovo Milošo eiles „Pašvęstojo gimimas“.
„Vaidinti buvau pakviestas ir aš. Scenoje tuomet pasirodėme kartu su fizinę bei proto negalią turinčiais žmonėmis. Kūrinio tema – pasaulis, kuriame greta vieni kitų gyvena ir „sveiki“, ir negalių turintys žmonės – suvienijo visus. Taigi galima teigti, jog mano pažintis su neįgaliaisiais prasidėjo nuo meninio veiksmo“, ‒ prisimena D. Rakauskas. Jis džiaugiasi tuomet sutikęs daug įdomių žmonių, gražus bendradarbiavimas užsimezgė su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidente Rasa Kavaliauskaite bei projektų vadove Ginta Žemaitaityte. „Draugystė pamažu peraugo į bendrus kūrybinius projektus. Kadangi esu laisvai samdomas aktorius ir neprivalau darbe sėdėti nuo aštuntos iki penktos valandos vakaro, nusprendžiau laisvalaikį skirti šiems žmonėms“, ‒ šypsosi vyras.
Bendros veiklos pamažu daugėjo, gimė naujų projektų. Vienas jų – baidarių žygiai. „Kai apie savo pomėgį plaukti baidarėmis užsiminiau Gintai, ji pasiūlė keliauti kartu. Mielai sutikau. Pirmasis mūsų žygis buvo Šalčios upe. Taip pažinčių ratas su negalią turinčiais žmonėmis dar labiau išsiplėtė“, ‒ pasakoja D. Rakauskas.
Veikla plėtėsi
Aktoriaus aistra – „Protų mūšiai“. Jis ne vienerius metus buvo tiek jų dalyvis, tiek ir organizatorius, vadovavo žaidimui vienoje iš sostinės kavinių. „Pamaniau – jei išmanau šią sritį, kodėl nepasidalijus įdomiu užsiėmimu ir su negalią turinčiais žmonėmis? Turiu patirties, laisvo laiko, noro padėti. Pirmieji „Protų mūšiai“ vyko Gėlių gatvėje esančiame neįgaliųjų centre. Praėjusiais metais pasisiūliau tokius pat žaidimus organizuoti ir žmonėms su psichikos negalia“, ‒ prisimena D. Rakauskas.
Pasak jo, protą, mąstymą lavinantys žaidimai turi gilias šaknis. „Liaudies sukurtas mįsles, minkles galima laikyti „Protų mūšio“ prototipais. Biblijoje aprašomus išminčiaus Saliamono sprendimus – taip pat. Nuo seno žmonės tokiu būdu „mankštindavo“ protą“, ‒ mintimis dalijasi aktorius.
D. Rakauskas mano, jog „Protų mūšiai“ ypač tinka žmonėms, turintiems psichikos negalią, nes tai – teigiamos emocijos, azartas, padedantis pamiršti ligas ar negalavimus. „Atsakęs į klausimą, žmogus patiria džiaugsmą, jei atsakymo nežino – tiesiog įgyja naujų žinių. Tokiu būdu praturtėja kiekvienas – arba jausmais, arba žiniomis“, ‒ sako aktorius.
Žmonėms su psichikos negalia vyras parenka šiek tiek lengvesnių užduočių. Pats ne sykį dalyvavęs šiame žaidime, jis supranta, kad bent iš pradžių dėmesį sutelkti ir išlaikyti ilgiau būna sunku. „Kol kas užsiėmimai vyksta kartą per mėnesį. Tačiau vėliau žadu juos rengti dažniau“, ‒ kalba D. Rakauskas.
Pasak jo, „Protų mūšiai“ žmonėms su psichikos negalia svarbūs ir dėl to, kad skatina tartis, ieškoti atsakymų kartu: „Grupinis darbas šiems žmonėms labai svarbus. Vienas žino daugiau, kitas – mažiau, tačiau galų gale pasitarę atranda atsakymą. Tai ne tik lavina mąstymą, bet ir skatina bendradarbiauti.“
Parenka įvairių temų
Pirmąjį „Protų mūšį“ D. Rakauskas „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje“ surengė praėjusių metų rudenį. Žmonių su psichikos negalia žinios ir aktyvumas aktorių nustebino. „Visus dalyvius suskirsčiau į tris grupes. Kiekviena jų gebėjo atsakyti maždaug į penkis ar šešis iš dešimties mano pateiktų klausimų. Visi kartu atsakė beveik į visus“, ‒ pirmaisiais rezultatais džiaugiasi aktorius.
Rengdamas klausimus žaidimui D. Rakauskas įdeda nemažai darbo: „Stengiuosi parinkti įdomių, aktualių temų. Padeda tai, kad jau rengiau panašius užsiėmimus, turiu įdirbį, temų archyvą. Klausimus tereikia šiek tiek adaptuoti, kad pradedantiesiems būtų lengviau.“
Žmonėms su psichikos negalia labai patiko „Protų mūšis“ Eurovizijos tema, ne mažiau susidomėję jie atsakinėjo į klausimus apie istorinius įvykius, vaizdus, personažus bei jų sąsajas.
D. Rakauskas jau numatė ir būsimo užsiėmimo temą – tai bus operos, operetės, miuziklai. „Paskelbiau temą iš anksto, kad žmonės galėtų paklausyti muzikos, paieškoti informacijos internete. Kadangi dauguma besilankančiųjų „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje“ yra muzikalūs, tikiuosi, tema jiems bus prie širdies“, – sako aktorius.
Stebi reakciją
D. Rakauskas nuolat stebi žaidėjus, analizuoja, kaip jie reaguoja į klausimus, kokios srities žinių turi sukaupę daugiau. Tuo pačiu svarsto, kaip prisitaikyti prie grupės poreikių, kaip sudominti kiekvieną. „Jei matau, kad kuris nors žmogus tądien jaučiasi prasčiau, jo „nespaudžiu“. Visus žaidėjus stengiuosi paskatinti, pagirti. Smagu žiūrėti, kai vienas ar kitas, iš pradžių pareiškęs „aš nieko nežinau“, pamažu atsiskleidžia, drąsėja, nustebina savo žiniomis“, – pasiekimais džiaugiasi aktorius.
D. Rakauskas sako, jog per užsiėmimus teigiamų emocijų netrūksta ir jam. „Neslėpsiu: gaunu dėmesio ir savajam ego. Juk esu aktorius, todėl dėmesio man reikia ne tik scenoje“, ‒ šypsosi vyras.
Neįgaliuosius supranta geriau
D. Rakauskas mano, kad pabūti kartu su žmonėmis, turinčiais negalią, derėtų kiekvienam: „Būdamas šalia supranti, kad šie žmonės negyvena kažkur, jie yra mūsų visų dalis, jų gyvenimas – tai ir mūsų gyvenimas.“ Vyras sako, jog labiau pažinęs žmones su negalia tapo jautresnis jų problemoms. „Vaikščiodamas mieste nevalingai stebiu, ar pastatai, praėjimai pritaikyti žmonėms su fizine negalia. Gaila, taip yra ne visada. Nenuostabu: ilgą laiką šių žmonių „nebuvo“, sovietmečiu jie gyveno uždaryti, atskirti nuo mūsų“, ‒ prisimena D. Rakauskas.
Aktorius įsitikinęs, kad užsiėmimai su neįgaliaisiais yra empatijos ir tolerancijos ugdymas. „Kitu žvilgsniu pažvelgiau ir į psichikos problemų turinčius žmones. Senovėje jie būdavo laikomi arba apsėstaisiais, arba šventaisiais. Gaila, bet nuostatos, kad jie – kitokie, vis dar gajos. Jas gali sugriauti tik būdamas kartu“, ‒ pokalbį baigia Darius. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.