Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija keletą kartų per metus vyksta į skirtingus Lietuvos regionus. Kaskart vis kitose savivaldybėse rengiami seminarai, kurių metu rajonuose dirbantys specialistai supažindinami su problemomis ir pasiekimais psichikos sveikatos srityje.
Naudą supranta ne visi. Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, seminarų tikslas – inicijuoti ir skatinti psichikos negalią turinčių žmonių bendruomenių atsiradimą ir veiklą, taip pat – įvairiapusių bendruomeninių paslaugų plėtrą savivaldybėse, keistis gerąja patirtimi. „Išvykos į skirtingas savivaldybes – tai ne tik galimybė supažindinti dirbančiuosius regionuose su mūsų bendrijos veikla, psichikos sveikatos naujovėmis, bet ir sužinoti, kuo gyvena ten dirbantys specialistai, užmegzti naudingų kontaktų.“
V. Nikžentaičio teigimu, didžioji dalis savivaldybių specialistų supranta, kad tokie susitikimai – labai naudingi, kad žinių apie psichikos sveikatą ir jos gerinimo būdus niekada nebus per daug. „Tačiau rengdami seminarus savivaldybėse susiduriame ir su negatyviu požiūriu. Štai paskambinęs į vieną savivaldybę sulaukiau atsakymo: „Norite surengti seminarą apie psichikos sveikatą? Atvažiuoja pas mus visokie. Neseniai buvo atvažiavę su gyvūnėliais, dabar jūs norite atvažiuoti su „psichais“… Tenka nuryti nuoskaudą ir tartis dėl susitikimo su kito rajono vadovais“, ‒ patirtimi dalijasi V. Nikžentaitis.
Konsultacijos regionuose dirbantiems specialistams naudingos ir dėl to, jog susidūrę su turinčiaisiais psichikos problemų specialistai ne visada žino, kaip elgtis. „Psichikos sveikatos sritis – viena iš sudėtingiausių. Kai žmogui nustatoma somatinė liga, jis žino, kad reikia gydytis. Sergantieji psichikos ligomis toli gražu ne visada supranta, kad jiems reikia pagalbos. Viena mūsų užduočių – įrodyti žmogui, kad jam reikia ieškoti pagalbos“, ‒ kalba V. Nikžentaitis.
Į Alytuje surengtą apvalaus stalo diskusiją susirinko miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vadovai, įstaigų socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai, psichologai. Visi jie dirbdami susiduria su žmonėmis, turinčiais psichikos sveikatos problemų.
Pastarojo meto naujovės
Bendrijos vadovas pristatė alytiškiams svarbiausius pastarojo meto darbus ir iniciatyvas. Vienas darbų – perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėse teikiamų paslaugų. Pasak V. Nikžentaičio, gaila, bet deinstitucionalizacijos procesai vis dar stringa. Vangiai kuriamas bendruomeninių paslaugų tinklas, trūksta savarankiško gyvenimo namų, atokvėpio tarnybų, neveikia apsaugoto būsto programos. „Būtina kuo daugiau dėmesio ir lėšų skirti bendruomenėms, kurios geriausiai žino, kokių paslaugų reikia jose gyvenantiems žmonėms.
Tačiau iki šiol didžioji dalis valstybės skiriamų lėšų atitenka institucinei priežiūrai“, ‒ apgailestauja V. Nikžentaitis. Tačiau, pasak bendrijos vadovo, pertvarkant globos įstaigas reikia atsižvelgti į realią jose gyvenančių žmonių būklę. „Nemanau, kad derėtų visai atsisakyti neveiksnumo instituto, specializuotų globos įstaigų. Esama individualių atvejų, kuomet žmonės serga labai sunkiomis ligomis, jiems reikia nuolatinės priežiūros. Negaudami tinkamos pagalbos šie žmonės jausis dar blogiau“, – tikina bendrijos vadovas.
V. Nikžentaitis sako, kad dešimtmečius globos įstaigose praleidę žmonės jau nebemoka gyventi savarankiškai. Jiems reikia tarpinių paslaugų, kad galėtų iš naujo adaptuotis visuomenėje. „Žmonės iš globos įstaigų turėtų išeiti tik tada, kai bus sukurtas tinkamas paslaugų tinklas bendruomenėse. Kol kas alternatyvų globos įstaigoms dar nėra“, ‒ kalba bendrijos vadovas.
Gajūs stereotipai
Adaptuotis bendruomenėje sergantiems psichikos ligomis labiausiai padeda darbas. Tačiau darbdaviai žmonių su psichikos negalia vis dar vengia. „Įrodyta, kad dirbančiųjų psichikos būklė gerėja. Deja, kol kas dar nedidelė dalis šių žmonių dirba. Pavyzdžiui, parengiame puikų virtuvės specialistą. Darbdaviai patenkinti juo tol, kol nesužino diagnozės. Tada rėžia: „Ne, nepriimsime. Žinote, pas mus tokia darbo specifika, peiliai“… Tai rodo, kokie gajūs tebėra mūsų visuomenėje įsišakniję stereotipai“, ‒ piktinasi bendrijos vadovas.
V. Nikžentaitis sako, kad žmonių su psichikos negalia neskuba įdarbinti ir socialinės įmonės. Jose įsidarbina vos vienas kitas psichikos liga sergantis žmogus. „Be abejo, daug lengviau priimti į darbą neįgaliuosius vežimėliuose negu sergantį psichikos liga ar ištiktą krizės. Tokiam žmogui reikia daugiau dėmesio, ypatingų sąlygų. Jam labai svarbu tinkamas bendravimas, pasitikėjimas. Įrodyti darbdaviams tokius dalykus nėra paprasta“, ‒ sako bendrijos vadovas.
Palydovas ‒ skurdas
Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 27 tūkst. psichikos negalią turinčių žmonių. Kasmet jų padaugėja dar penkiais ar septyniais šimtais. Tačiau yra ir daug tokių, kurie nesikreipia į gydymo įstaigas, tad liga jiems nediagnozuojama.
Pasak VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos“ direktorės Algės Nariūnienės, ypač dažnas psichikos negalią turinčių žmonių palydovas – skurdas. „Psichikos liga susergama anksti, dar paauglystėje, todėl pašalpos, skiriamos šiems žmonėms, itin menkos. Nemaža dalis neįgaliųjų priversti išgyventi iš 120 eurų. Kol situacija tokia, valdininkų neturėtų stebinti norinčiųjų pakliūti į globos įstaigas eilės. Žmogaus orumas – tai ir galimybė sočiai pavalgyti bei turėti stogą virš galvos“, ‒ sako A. Nariūnienė.
Direktorės teigimu, gyvendami sunkiomis sąlygomis ar nesugebėdami tvarkytis savarankiškai turintieji psichikos negalią neretai renkasi savižudybes. „Žinau keletą tokių itin skaudžių atvejų. Žmonės nusižudo negalėdami atsiskaityti už pasiimtus greituosius kreditus, negaudami tinkamo gydymo, atstumti artimųjų“, ‒ apgailestauja A. Nariūnienė.
V. Nikžentaitis sako, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria psichikos neįgalieji – tai socialinė atskirtis, asmeninio gyvenimo problemos, traumuojantys tarpusavio santykiai, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis. Be to, trūksta intervernicinių pagalbos šeimai programų, o psichikos sveikatos priežiūros priemonės finansuojamos pernelyg menkai.
„Lietuvoje sveikatai stiprinti ir ligų prevencijai vienam žmogui per metus skiriama vos 6,8 euro. Olandijoje ši suma siekia 166 eurus. Akivaizdu, kad valstybė turėtų didesnį vaidmenį skirti nevyriausybiniam sektoriui, kuris dirba tiesiogiai su bendruomenėmis, gali teikti paslaugas efektyviau ir pigiau. Tačiau savivaldybių vadovai vis dar elgiasi su jiems skiriamomis lėšomis taip, kaip jiems atrodo. Dažnai kuriamos paslaugos, kurios nėra efektyvios ar net nereikalingos“, ‒ tikina bendrijos vadovas.
Įveikti stresą
V. Nikžentaičio teigimu, vis dar trūksta specialistų, kurie norėtų dirbti su psichikos negalią turinčiais žmonėmis. „Nė vienas studentas, atlikęs praktiką mūsų bendrijoje, nepasiliko dirbti su psichikos neįgaliaisiais. Niekas nenori važiuoti į šeimas, matyti tikrąsias sąlygas, kokiomis gyvena šie žmonės. Jaunimas ieško lengvesnio darbo“, ‒ apgailestauja bendrijos vadovas.
Trūksta ir psichologinės pagalbos su kasdieniais stresais darbe susiduriantiems specialistams. „Stresas dirbančiuosius su psichikos negalią turinčiais žmonėmis lydi nuolat. Kūnas savo ruožtu atsako ligomis ir skausmais. Visi, kurie dirba su žmonėmis, dėl patiriamo streso priklauso rizikos grupei, ‒ sako VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos“ psichologė Lina Bučytė.
Anot jos, dirbantieji su žmonėmis nuolat priversti bendrauti, susidurti su kintančiomis klientų nuotaikomis ar neprognozuojamu elgesiu. „Esame darbo įrankis, per mus žmogus gauna pagalbą, per santykį su mumis jis gali gyti, pamatyti, kad yra kitokių dalykų pasaulyje, esame nuolat priversti bendrauti, o bendraujant neišvengiamai kyla įvairių jausmų. Labai svarbu mokėti su jais susidoroti“, ‒ aiškina L. Bučytė.
Psichologė susirinkusiesiems negailėjo patarimų, kaip išvengti streso bei perdegimo sindromo dirbant su psichikos neįgaliaisiais. Alytiškiai specialistai su bendrijos darbuotojais diskutavo įvairiais klausimais: kaip plėtoti bendruomenines paslaugas, kaip kovoti su greitųjų kreditų išdavimu, kaip gerinti psichikos negalią turinčių žmonių kasdienę buitį.