Lietuvoje apsilankę Ukrainos psichikos sveikatos specialistai iš arčiausiai karo zonos esančių regionų teigia susiduriantys su tokiais psichikos sutrikimais, kokie dar neseniai jų šalyje buvo retenybė. Bendradarbiaudami su kolegomis iš Lietuvos, jie stengiasi sukurti modernią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kur pagalbos galėtų sulaukti kiekvienas žmogus.
Tęsia projektą
Per pastaruosius metus Lietuvoje apsilankė keturios ukrainiečių psichikos sveikatos specialistų grupės. Taip Lietuvos psichikos sveikatos ekspertų komanda tęsia Užsienio reikalų ministerijos finansuojamą projektą, skirtą padėti nuo karo nukentėjusių Ukrainos regionų žmonėms.
Projekto tikslas buvo padėti sukurti psichosocialinės reabilitacijos tarnybas Rytų Ukrainos regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo karo. Iš pradžių Lietuvos psichiatrai, apsilankę Poltavos ir Dnepropetrovsko regionuose, susipažino su psichikos sveikatos priežiūros sistema ir sužinojo, kokios pagalbos reikia ukrainiečiams. „Teoriniai mokymai vyko Ukrainoje. Mūsų atliktą darbą teigiamai įvertino Užsienio reikalų ministerijos specialistai.
Pažymėta, jog ypač gerai tvarkomasi Poltavos regione, kur įsteigti trys psichosocialinės reabilitacijos centrai. Iki tol psichosocialinės reabilitacijos pagalbos čia apskritai nebuvo, todėl tai galima vertinti kaip didelį pasiekimą“, – pasakoja Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Atvyko į Lietuvą
Antrasis projekto įgyvendinimo etapas prasidėjo praėjusių metų pavasarį. Jo tikslas – apmokyti į Lietuvą atvykusias keturias specialistų, kurie jau pradėjo įgyvendinti naujoves Ukrainoje, grupes. „Labai svarbu, kad psichikos sveikatos specialistai susipažintų su pokyčiais ne teoriškai, o praktiškai, darbo vietose“, – sako M. Marcinkevičius.
Pasak jo, gražus bendradarbiavimas nesibaigia vien tik mokymais – prireikus Ukrainos specialistai konsultuojami internetu, Lietuvos psichiatrai dalijasi su jais dokumentų pavyzdžiais. Iš viso mokymuose Lietuvoje jau dalyvavo apie 50 specialistų iš įvairių Ukrainos regionų.
Nors Lietuvoje jau apsilankė ketvirtoji – paskutinė grupė, paramos ukrainiečiams Lietuvos specialistai nežada nutraukti. Numatytas dar vienas projekto etapas – pagalba Donecko ir Luhansko regionams. „Daugelis klaidingai mano, kad šie regionai yra okupuoti. Tačiau nemaža jų dalis yra likusi Ukrainos teritorijoje. Padėdami šių regionų specialistams, „žengiame“ dar giliau į karo zoną. Tai mums – dar didesnis iššūkis. Kol kas turime tik žodinį Užsienio reikalų ministerijos patvirtinimą dėl finansavimo, tačiau tikime, kad jis bus skirtas. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, būtinai nuvyksime į Donecko ir Luhansko sritis, susipažinsime su ten dirbančių kolegų patirtimi iš arti“, – kalba M. Marcinkevičius.
Ukrainiečių įspūdžiai
Lietuvoje apsilankiusioje specialistų grupėje jau būta specialistų iš Donecko, Luhansko, taip pat projekte nedalyvaujančių Sumų regionų.
Pakalbinta Luhansko sveikatos apsaugos departamento viršininkė Olga Rybalko guodėsi, kad psichikos sveikatos specialistams regione tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis. „Tiek ligoninės, tiek visa infrastruktūra liko okupuotoje teritorijoje. Teko pradėti darbus iš pradžių. Esame pafrontės zona, regione – kritinė ekonominė, socialinė bei psichologinė situacija. Ją aštrina šalia vykstantys karo veiksmai. Stacionarių gydymo įstaigų nėra, pagalbą vietos gyventojams teikia mobiliosios brigados, kurias sudaro savanoriai, Raudonojo Kryžiaus specialistai, organizacijos „Gydytojai be sienų“ specialistai. Psichiatrų kol kas jose nebuvo, tačiau matome, kad jų labai reikia“, – sako O. Rybalko.
Pasak jos, pagalbą mobiliosios brigados teikia tik civiliams gyventojams, kariškiai gydomi kituose miestuose, daugiausia – Dnepropetrovske. „Didžiausios problemos regione – alkoholizmas, narkomanija tiek tarp kariškių, tiek tarp civilių gyventojų. Narkologinę tarnybą kūrėme nuo nulio, visos šiuolaikiškos laboratorijos liko okupuotose teritorijose. Šiuo metu mūsų regione vykdoma tik psichologinė reabilitacija. Nors karas – visai šalia, stengiamės teikti būtiniausią pagalbą vietos gyventojams. Pastebime, jog gyventojai dažniau serga depresija, daugėja agresijos ir prievartos atvejų“, – aiškina O. Rybalko.
Dar sudėtingesnė situacija Slovjanske, kurį Ukrainos kariuomenė išlaisvino 2014–aisiais. „Kuomet mieste vyko karo veiksmai, psichiatrijos ligoninės pacientus teko evakuoti, nedirbo ir specialistai. Tiesa, veikė psichiatrijos ligoninė, esanti už miesto, taip pat dispanserinis skyrius miesto centre. Net kai miestas būdavo apšaudomas, pacientai ateidavo į priėmimą ir sulaukdavo būtiniausios pagalbos“, – pasakoja Slovjansko srities psichiatrijos klinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Jelena Ruban.
Jos teigimu, išvadavus regioną, medikai susidūrė su didžiuliu nukentėjusiųjų srautu. Stacionarai buvo sugriauti, daugelis pastatų – užminuoti, nedidelė srities ligoninė negalėjo sutalpinti visų ligonių. „Tuomet kiekvienoje poliklinikoje ir ambulatorijoje įkūrėme po kabinetą, kur dirbo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Per televiziją, laikraščius informavome, kur galima gauti pagalbą. Ėjo ne tik pacientai, iki tol įrašyti į įskaitą, bet ir pabėgėliai iš okupuotų teritorijų, civiliai gyventojai“, – prisimena J. Ruban.
Medikai intensyviai ieškojo patalpų, kur būtų galima įkurti naują ligoninę. Tinkamas pavyko rasti buvusio gamyklos profilaktoriumo pastate. Tiesa jos buvo gerokai apleistos, tad medikams patiems teko padirbėti ir statybininkais, apdailininkais. „Kėlėme pastatą iš griuvėsių, pamažu sukūrėme patogias sąlygas pacientams. Dar nemažai ko trūksta, tačiau einame į priekį“, – džiaugiasi J. Ruban.
Pasak jos, po karo pacientų sulaukiama daugiau, paaštrėjo chroniškų ligonių ligos, ateina daugiau afekto būsenas patiriančių ar potrauminius stresus išgyvenančių, adaptacijos sunkumų patiriančių žmonių, taip pat nemažai vaikų. „Pirmieji metai buvo sunkūs. Iki tol su potrauminiais stresais tekdavo susidurti retai, dabar tai – kasdienybė.
Stengiamės pritaikyti ligoninės skyrius naujoviškam darbui, kad būtų teikiama psichosocialinė reabilitacija, veiktų krizių intervencijos skyrius. Todėl Lietuvos patirtis mums labai naudinga“, – neslepia medikė.
Pagalba – kariams
Pasak Ukrainos specialistų, karo dvelksmas jaučiamas ir kituose šalies regionuose. Sužeisti kariai dažniausiai gydomi Dnepropetrovske. „Mūsų regione ekonominė ir socialinė situacija labai sudėtinga. Trūksta visko. Tačiau šiuo metu labai svarbu ne tik teikti būtinąją pagalbą sergantiesiems psichikos ligomis ar karo traumas patyrusiesiems, bet ir kurti prevencines programas, kontroliuoti socialiai pavojingus veiksmus“, – sako Dnepropetrovsko Poliklinikų skyriaus vedėja Natalija Galickaja-Pasičnik.
Miesto ambulatorinės tarnybos skyriaus psichiatrė Jelena Maškina dirba su iš karo zonos grįžusiais kariais. „Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria šie žmonės, – potrauminis stresas, kontūzija ir su tuo susijusios somatinės ligos. Su pacientais dirba specialistų komanda – tarapeutai, psichiatrai, psichologai ir kiti. Visus pacientus taip pat prižiūri ir neurologas“, – pasakoja J. Maškina.
Lietuvos patirtimi ypač domisi ir Sumų regiono psichikos sveikatos specialistai. Miesto dienos stacionaro gydytoja Darija Malyševa vadovauja praėjusių metų spalį Lietuvos pavyzdžiu įkurtam medicininės, socialinės ir psichologinės reabilitacijos skyriui. Pasak jos, čia dirba psichiatras, psichologas, psichoterapeutas.
„Mūsų kontingentas – žmonės su psichikos sutrikimais, neįgalieji, taip pat kariai, grįžę iš karo veiksmų zonų. Bendradarbiaujame su savanoriškomis organizacijomis, kurių atstovai padeda kariams. Kol kas darbus tik pradėjome, viskas įdomu, turime daug ateities planų. Žadame kurti teritorinius reabilitacijos centrus, socialinės rūpybos skyrius. Svarbiausia – teikti kompleksinę profesionalią pagalbą pacientams, patyrusiems karo siaubą, padėti jiems grįžti į kasdienį gyvenimą“, – sako D. Malyševa.
Pagalba – vertinga
Lietuvos psichiatrų įgyvendinamu projektu ypač rūpinasi Lietuvos garbės konsulato Dnepropetrovsko regione darbuotojai. Pasak Garbės konsulo padėjėjos Irinos Latyš, konsulatas padeda medikams gauti vizas, susitvarkyti reikalingus formalumus. „Džiugu girdėti medikų atsiliepimus: visi dalyvavusieji projekte sužavėti programa, visi labai laukė antro etapo, kada galės atvykti į Lietuvą, visi pasakoja, kaip buvo įdomu“, – sako Irina Latyš.
Jos teigimu, ukrainiečiams labai svarbios psichosocialinės reabilitacijos programos, padedančios grąžinti karius ar civilius į kasdienį gyvenimą. „Psichikos sveikatos specialistai, susipažinę su Lietuvos patirtimi, diegia naujoves savo šalyje. Atsiranda naujų darbo schemų, dirbama komandiniais principais. Tai ypač svarbu nuo karo nukentėjusiuose regionuose. Visų projekte dalyvavusių Ukrainos psichiatrų ir visų ukrainiečių vardu norėčiau padėkoti Lietuvai už pagalbą. Ji mums labai svarbi“, – tikina I. Latyš.
