Trakuose – seminaras ,Psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje: iššūkiai, problemos, bendradarbiavimo perspektyvos“

By spalio 20, 2017Uncategorized @lt

Š. m. spalio mėn. 17 d.  Trakų raj. savivaldybėje Bendrija  organizavo seminarą (apskrito stalo diskusiją) – ,,Psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje: iššūkiai, problemos, bendradarbiavimo perspektyvos“. Seminaro tikslas – gerosios patirties sklaida, intervencinių programų ir priemonių pristatymas, bendruomeninių paslaugų plėtra, siekiant glaudaus bendradarbiavimo su vietos savivalda ir socialiniais partneriais. Seminare dalyvavo 29 specialistai.

Visuomenės apklausos rodo, kad žmonės su psichikos negalia vis dar yra tie, greta kurių nenorima gyventi, su kuriais nenorima dirbti, kurių privengiama. Nenuostabu, kad užimtumo paslaugos teikiamos vos daugiau nei 2 tūkstančiams žmonių su psichikos negalia, nors Lietuvoje jų suskaičiuojama daugiau nei 27 tūkstančiai.

Psichikos sutrikimai – rimta problema

Manoma, kad ir ši statistika – tik ledkalnio viršūnė. „Specialistų teigimu, maždaug pusė dabartinių vaikų turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų. Tai rodo, kokia banga ateina, kokia ateitis laukia mūsų visų“, – pabrėžia Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė.

Pasak jos, psichikos sutrikimai dažniausiai prasideda nuo, atrodytų, nekaltų dalykų: nuotaikos sutrikimų, nerimo. Tačiau visa tai labai pakenkia ne tik pačiam žmogui, bet ir visuomenei.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio teigimu, prie psichikos sveikatos gerinimo neprisideda ir vis dar labai silpnos bendruomenės. „Gaila, bet Lietuvoje vis dar daugiausia dėmesio skiriama institucinei globai, pačių neįgaliųjų dalyvavimas įvairiuose procesuose tebėra labai menkas. Tačiau didžiausi pagalbos ištekliai kaip tik ir yra bendruomenėse. Jose gyvenantieji geriausiai žino, ko reikia esantiesiems greta, kokios paslaugos jiems būtų naudingiausios.“

Apskritojo stalo diskusija – Trakų specialistams

Siekdami supažindinti įvairiuose regionuose dirbančius specialistus su psichikos sveikatos problemomis, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovai kaskart rengia seminarus vis kitame rajone. Į renginį Trakuose atvyko Trakų neįgaliųjų užimtumo centro, rajono savivaldybės, paslaugų, vaikų dienos centro ir kitų įstaigų specialistai.

A. Kandratavičienė pristatė trakiškiams šiuo metu departamento vykdomus projektus, skirtus asmenims su psichikos negalia, taip pat kalbėjo apie šalyje jau prasidėjusius deinstitucionalizacijos procesus.

„Psichikos negalią turintiems žmonėms skiriamas finansavimas vis dar tebėra menkas. Tai nereiškia, kad juos vienijančios asociacijos yra silpnos. Tiesiog dar nedaug psichikos negalią turinčių žmonių drįsta išeiti į visuomenę, gėdijasi pasirodyti viešumoje. Visi drauge turime galvoti, kaip padėti šiems žmonėms“, – dėsto departamento direktorė.

Jos teigimu, daugiausia projektinių lėšų skiriama asmeninio asistento, dienos užimtumo paslaugoms, taip pat veiklai įvairiuose būreliuose finansuoti. „Visi žinome, kad žmonėms su psichikos negalia ypač svarbus užimtumas. Psichikos sveikatos centrai negali padėti visiems žmonėms, kuriems paslaugų reikia. Deja, kol kas iš 29 tūkst. neįgaliųjų, kurie dalyvauja užimtumo projektuose, tik per 2 tūkst. yra su psichikos negalia. Tai – labai maži skaičiai“, – teigia A. Kandratavičienė.

Departamento direktorė taip pat supažindino susirinkusiuosius su institucinės globos pertvarkos projektu, kurį Neįgaliųjų reikalų departamentas įgyvendina partnerio teisėmis.

„Gaila, bet vis dar nemažai žmonių įrašyti į eilę patekti į globos įstaigas. Savivaldybės dažnai eina lengviausiu keliu. Jei žmogus asocialus, jo elgesys kelia problemų, atsikratyti juo tokiu būdu yra paprasčiausia. Tačiau taikstytis su tuo jau nebeketinama. Rengiami teisės aktai, kurie įpareigos savivaldybes pačias pasirūpinti tokiais žmonėmis“, – sako departamento direktorė. Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis pertvarkos etapas, kuriami teisės aktai, metodikos, apklausiami socialinių globos namų gyventojai, darbuotojai. „Taip pamažu bus pereinama prie antrojo etapo, kur jau bus skiriamos realios lėšos infrastruktūrai sukurti regionuose. Trečiasis etapas – socialinių paslaugų teikimas žmonėms, kurie bus išleisti iš globos namų, atsidurs bendruomenėse, ir vykdoma prevencija, kad jie vėl ten nepatektų“, – pabrėžia A. Kandratavičienė.

Departamento direktorė taip pat pristatė šiuo metu jau sukurtas bendruomenines paslaugas, kalbėjo apie įgyvendinamos pertvarkos tikslus. „Šiuo metu institucijose dar tebegyvena apie 6 tūkst. proto ir psichikos negalią turinčių žmonių. Daug dirbame su institucijomis, vertindami gyventojų savarankiškumą, darbuotojų kompetenciją, jų suvokimą, kaip pereiti prie bendruomeninių paslaugų. Tik kompetentingi, motyvuoti darbuotojai galės garantuoti projekto sėkmę.“

Laukia konkrečių žingsnių

V. Nikžentaitis pabrėžia, kad su neįgaliais žmonėmis dirbančios bendrijos laukia ne projektų ir metodikų, bet konkrečių žingsnių. „Norėtųsi, kad kuo greičiau būtų sukurtos realios paslaugos, kokios jau yra Vakarų Europoje. Apie Apsaugoto būsto programas kalbama jau apie dešimtį metų, tačiau jų kol kas nėra. Kas antras mūsų bendrijos narys gauna tik šiek tiek daugiau nei šimto eurų pašalpas, maždaug pusė neturi kur gyventi. Pernelyg mažas nevyriausybiniame sektoriuje mokamas atlyginimas nemotyvuoja ir darbuotojų. Gaila, bet mūsų valstybėje pinigų, pagalbos mažiausia lieka tiems, kuriems jos labiausiai reikia.“

Jo teigimu, ne visi psichikos ligomis sergantys žmonės ryžtasi išeiti iš namų, juos žyminti stigma vis dar tebėra didžiulė. „Tokius žmones svarbu įkalbėti, kad ateitų į centrus. Pabuvimas kartu, pasisėdėjimas prie arbatos puodelio jiems padeda atsiverti. Kartais prireikia nemažai laiko, kad jie imtų pasitikėti specialistais. Taigi dažnai tenka pradėti nuo mažiausių žingsnelių“, – sako bendrijos vadovas.

Jo teigimu, vis dar didelė dalis lėšų nukeliauja globos institucijoms tobulinti, neįvertinamas realus psichikos negalią turinčių žmonių paslaugų poreikis. Labai trūksta ir tinkamų darbo vietų šiems žmonėms. „Kiek pavyko sužinoti iš Darbo biržos, socialinėse įmonėse įdarbinta labai nedaug psichikos negalią turinčių žmonių. Galbūt ir patys neįgalieji ne visada pasisako darbdaviui, kad serga. Užsienyje kuriama programų, kurios skirtos specialiai psichikos negalią turintiems žmonėms. Įrodyta, kad dirbantis ir užsidirbantis žmogus rečiau serga, jo psichikos sveikata – geresnė“, – pabrėžia V. Nikžentaitis.

Padeda realiais darbais

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos įkurta VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba padeda žmonėms su negalia konkrečiai. „Labai dažnai sergantieji psichikos ligomis būna palikti šeimų, gyvena vieniši labai prastomis sąlygomis. Suteikiame jiems galimybę gauti užimtumo paslaugų, taip pat nuvežame į poliklinikas, ligonines, tiekiame maisto produktų. Daugeliui labai svarbi ir psichologo pagalba“, – sako Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė.

Jos teigimu, dažnai turintieji psichikos negalią pernelyg pasitiki aplinkiniais, todėl kiti jų vardu prisiima greitųjų kreditų, žmonės praranda butus, lieka gyventi nakvynės namuose ar gatvėje. Be to, kyla nemažai problemų su aplinkiniais, ne visi sergantieji, ligai paūmėjus, sutinka gydytis. „Pažįstu moterį, kurios dukra labai sunkiai serga, elgiasi neprognozuojamai, terorizuoja šeimą. Tačiau atvažiavus greitosios pagalbos medikams, ji staiga pasikeičia, elgiasi visai adekvačiai. Vos tik specialistai išvažiuoja, ji vėl pasikeičia. Todėl artimieji, nesulaukdami tinkamos pagalbos, dažnai būna linkę tyliai kentėti“, – dėsto A. Nariūnienė.

Pasak jos, pagelbėti panašiais atvejais sudėtinga ir teikiantiems užimtumo paslaugas specialistams. Kai liga paūmėjusi, sergantiesiems nepakanka socialinės reabilitacijos paslaugų – reikia tinkamo gydymo.

Apie įtampą ir jos valdymą

Savižudybių prevencijos biuro psichologė Rūta Klovaitė pabrėžia, kad dažnai pagalbos reikia ir dirbantiesiems su psichikos negalią turinčiais žmonėmis. Jie – pirmieji, kurie susiduria su kenčiančiais nuo ligos paūmėjimo, patiriančiais smurtą, galvojančiais apie savižudybę žmonėmis. Ypač daug įtampos socialinių darbuotojų kasdieniame darbe.

„Labai svarbu, kad specialistai išmoktų kontroliuoti savo elgesį. To, kas vyksta mūsų aplinkoje, kontroliuoti neįmanoma – nė vienas nesame apsaugoti nuo netikėtumų. Todėl labai svarbu išmokti patiems tinkamai reaguoti į įtampą, tada galėsime padėti ir su įvairiomis problemomis susiduriantiems žmonėms“, – sako R. Klovaitė. Jos teigimu, ypač reikšmingi yra santykiai tarp žmonių – tiek šeimose, tiek darbovietėse. „Visi, kurie kreipiasi į psichologus, labiausiai akcentuoja santykių problemas. Tai ir tėvų santykiai su vaikais, ir ryšiai su mylimaisiais, ir su kolegomis. Tik paskui eina priklausomybės ir kitos problemos. Taip pat labai svarbu, kad žmogus jaustųsi vertingas“, – kalba psichologė.

Specialistė pabrėžia – jei žmonės su psichikos negalia atranda gyvenimo prasmę, jei turi artimųjų, jaučia jų paramą, jie gali jaustis gana gerai ir sveikai, gal net ir sveikiau nei kiti.

Psichologė su specialistais aptarė dažniausiai darbe pasitaikančias situacijas, kai jie susiduria su įtampa. Pasibaigus darbotvarkei, renginio organizatoriai dar ilgai diskutavo su trakiškiais apie įvairias psichikos sveikatos problemas, svarstė būdus, kaip jas būtų galima spręsti.

  

 

TEISINĖ PSICHOLOGINĖ SOCIALINĖPAGALBA