Kaip rūpintis savo ir aplinkinių psichikos sveikata?

By spalio 27, 2017Uncategorized @lt

Psichikos sveikata turi rūpintis kiekvienas žmogus. Ne mažiau svarbu laiku pastebėti ir aplinkinių nuotaikas ar pasikeitusį elgesį. Valstybinio psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė dr. Jelena Stanislavovienė pabrėžia, kad gerai psichikos sveikatai įtakos turi tiek biologiniai, tiek psichologiniai, tiek socialiniai veiksniai. Ypač reikšminga tinkama darbo aplinka, geri tarpusavio santykiai darbovietėje.

Kas kuria gerą psichikos sveikatą darbovietėje?

Psichikos sveikata – ne vien tik būklė be ligų, tai – geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį, gebėti užmegzti ir palaikyti gerus asmeninius santykius. Taip pat tai – gebėjimas susidoroti su sunkumais, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam žmogui ir aplinkiniams, priimti sprendimus ir už juos atsakyti.

Gera psichikos sveikata – ir produktyvaus darbo garantas. Kiekvienoje darbovietėje labai svarbi tinkama atmosfera, geri kolegų tarpusavio santykiai. „Darbe svarbūs įvairūs veiksniai – tai ir bendravimas su kolegomis bei klientais, ir darbuotojo ambicijos bei galimybė jas realizuoti, ir išsilavinimas, ir tai, ar darbuotojas spėja susidoroti su užduotimis, ar moka jas atlikti ir panašiai“, – teigia specialistė.

Mokslų daktarės atliktos apklausos rodo, kad vyrams vienas iš svarbiausių veiksnių, sukeliančių stresą darbe – nerealizuotos ambicijos, o moterims – tarpusavio santykiai ir darbo aplinka. Darbuotojai jaučiasi blogai, kai nėra grįžtamojo ryšio su darbdaviu, kai jis teikia prieštaringas instrukcijas ir žmonės nežino, kokias užduotis ir kaip atlikti. Įtampa kyla ir tada, kai reikalavimai dideli, o galimybės spręsti pačiam pernelyg menkos.

Atkreipti dėmesį į aplinkinius

Reta darbų, kuriuose žmogus nesusidurtų su didesne ar mažesne įtampa. Pasak J. Stanislavovienės, stresas – kiekvieno iš mūsų gyvenimo palydovas. Ne visada jis laikomas blogiu, kai kuriais atvejais kaip tik motyvuoja, padeda sutelkti vidines jėgas. „Labai svarbu išmokti tinkamai reaguoti į įtampą. Galima pykti, verkti, šaukti. Tam tikrais atvejais gali prireikti ir vaistų, tačiau jais nederėtų piktnaudžiauti. Problemų dažniausiai kelia stresas, kuris yra per stiprus arba trunka labai ilgą laiką. Tuomet reikia ieškoti jo priežasčių ir problemos sprendimo būdų“, – dėsto specialistė.

J. Stanislavovienė sako, jog požymių, rodančių, kad žmogui kažkas negerai, gali būti labai įvairių. „Štai vienas darbdavys pastebėjo, kad kolega, siųsdamas ataskaitas, prirašo po keletą keistų sakinių. Vėliau atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis neramus. Kitas žmogus gali būti pernelyg sudirgęs, liūdnas. Visų požymių išvardinti neįmanoma“, – įspėja mokslų daktarė.

Specialistė pabrėžia: reikia susirūpinti ir tada, jei žmogus pernelyg įjunksta į alkoholį. Negalima darbovietėje to toleruoti, bet ir atleisti žmogaus vos pastebėjus problemą – taip pat. Reikėtų pasakyti: „Kreipkis pagalbos, gydykis, tuomet galėsi dirbti toliau. Tačiau jei nesigydysi – teks atsisveikinti.“ Bet kuriuo atveju, žmogų pirmiausia reikia motyvuoti, kalbėtis su juo, išklausyti, palaikyti.

Užburtame rate neretai atsiduria ir dirbantieji jėgos struktūrose, policijos pareigūnai. Turintiesiems psichikos problemų tokio darbo dirbti neleidžiama, todėl darbuotojai ilgą laiką kenčia, nesikreipia į specialistus. J. Stanislavovienė pataria nelaukti: galima kreiptis į psichologą, jei reikia – privačiai, anonimiškai, spręsti problemą tol, kol dar nereikia vartoti vaistų. Tačiau, bet kuriuo atveju, sveikata turi būti svarbesnė – geriau netekti darbo, susirasti kitą, negu vėliau prarasti viską.

Specialistė ragina darbdavius nenusisukti nuo žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, skatinti juos kreiptis pagalbos, suteikti reikiamą paramą darbuotojams, kurie reabilituojami po psichikos ligos. „Darbuotojams, kurie kenčia nuo nerimo sutrikimų arba depresijos, grįžus po gydymosi kurso, galima suteikti galimybę dirbti mažesniu darbo krūviu, taip adaptuotis kolektyve, sukurti ramią fizinę aplinką“, – sako J. Stanislavovienė.

Psichologo, psichoterapeuto pagalbos ypač reikia tiems darbuotojams, kuriems stresas – kasdienybė, kurie darbe susiduria su sunkiais išgyvenimais. „Pagalba, tarkim, turėtų būti išsyk suteikta traukinio, kuris suvažinėjo žmogų, mašinistui. Jei stresas nesuvaldomas, jis kaupsis ir gali virsti rimtesne psichikos sveikatos problema“, – sako J. Stanislavovienė ir priduria, kad tokiu atveju žmogus gali ilgai vaikščioti į darbą, tačiau jo produktyvumas bus mažesnis. Jos teigimu, būtų gerai, jei darbdaviai, aplinkiniai pastebėtų pakitusią kolegos būseną ir skatintų jį kreiptis pagalbos.

Psichosocialinės rizikos vertinimas – geresniam mikroklimatui

Siekiant įvertinti veiksnius, kurie gali sukelti stresą, kiekvienoje darbovietėje derėtų atlikti psichosocialinės rizikos vertinimą. „Jis būtinas ten, kur psichosocialinė rizika yra galima. Tačiau sunku įsivaizduoti veiklos sritį, kur ji būtų negalima. Tokio vertinimo tikslas – atrasti pavojingus veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos žmogaus psichikos sveikatai. Tai gali būti per didelis darbo krūvis, tempas, darbuotojų sugebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neatitikimas, neaiškios darbo užduotys ir panašiai. Psichikos sveikatai įtakos turi ir blogi darbuotojų santykiai, netinkamas vadovybės elgesys, negalėjimas kelti kvalifikacijos, prisidėti prie sprendimų priėmimo, bauginimas smurtu, priekabiavimas“, – aiškina J. Stanislavovienė.

Specialistė sako, kad vis daugiau darbdavių Lietuvoje supranta tokio vertinimo svarbą. „Imama suvokti, kad įtampa darbe – tai ne koks nors išgalvotas dalykas, o realybė, kuri žeidžia žmones. Kol kas tokį vertinimą dažniau užsako užsienio kapitalo įmonės“, – sako J. Stanislavovienė.

Psichosocialinės rizikos vertinimas nurodo, ką darbovietėse galima pagerinti, ir ką daryti tose srityse, kur situacijos neįmanoma pakeisti į gera. „Labai didelė problema – bendravimas su problemiškais klientais. Šis rizikos veiksnys ypač aktualus, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir kitiems dirbantiesiems su žmonėmis. Kai kuriose darbovietėse rengiami mokymai, juose aiškinama, kaip elgtis susidūrus su agresyviu klientu, kaip išvengti konfliktinių situacijų. Jei darbuotojas patiria įtampą, jį galėtų konsultuoti specialistai“, – dėmesį atkreipia specialistė.

Svarbu kurti tinkamą aplinką

J. Stanislavovienė pabrėžia, kad didelę įtaką tinkamam mikroklimatui darbe turi ir vadovo elgesys. Pasak jos, bet kokios pastabos darbuotojui turi būti išsakomos pozityviai, ne kaltinančiu tonu. Tada jos ne supykdo, bet priverčia susimąstyti.

Specialistė pataria nekaupti neigiamų emocijų, tačiau jas išlieti konstuktyviu ir tinkamu būdu. Galima pabėgioti, padainuoti, o kai pyktis atslūgs, įvertinti, kas jį sukėlė. Nereikėtų itin karštai reaguoti ir į kolegų prastą nuotaiką. „Jei kitas žmogus blogai nusiteikęs ir tai su jumis nesusiję, reikia leisti jam išgyventi neigiamas emocijas. Tačiau jei darbdavys kuria nepatenkinamą klimatą darbovietėje nuolat, nereikėtų kentėti. Tokioje aplinkoje likti pavojinga. Būtina ieškoti specialistų pagalbos, kad jie įvertintų situaciją ir padėtų ieškoti tinkamo sprendimo“, – sako J. Stanislavovienė.

Jei tai nepadeda, galima kreiptis į Darbo inspekciją, kad pareikalautų įmonėje atlikti psichosocialinės rizikos vertinimą. „Kitą žmogų pakeisti galimybės menkos, todėl jei darbe jaučiamės ypač blogai, galima bandyti ieškoti ir kito darbo. Tačiau tai dera daryti tik tuo atveju, jei išnaudotos visos galimybės“, – dėsto specialistė. Bet kuriuo atveju, specialistė pataria neslopinti emocijų. Dera jas atpažinti, išgyventi ir išreikšti konstruktyviais būdais. Ypač svarbu įtampą išmokti valdyti moksleiviams, studentams prieš egzaminus, kurie neretai tampa ne žinių patikrinimu, o atsparumo stresui išbandymu.

Pasak J. Stanislavovienės, kiekvienas turėtų žinoti, kokie veiksniai padeda stiprinti psichikos sveikatą. „Labai svarbu teigiamas savęs vertinimas, gebėjimas spręsti problemas, taip pat geri bendravimo įgūdžiai. Psichikos sveikatai įtakos turi ir fizinė veikla. Labai svarbi socialinė šeimos, draugų, kolegų parama, taip pat ekonominis saugumas, reikiamų paslaugų prieinamumas, galimybė realizuoti ambicijas darbe, pasitenkinimas darbu. Psichikos sveikatą stiprina saugi aplinka, tolerancija ir socialinis teisingumas“, – pabrėžia mokslų daktarė.

TEISINĖ PSICHOLOGINĖ SOCIALINĖPAGALBA